- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungai pradėjus kovoti su senais laivais atsikratančiais savininkais, sankcijos įvedamos ir Lietuvoje.
Baudos iki 10 tūkstančių
Seime svarstomas ir bus papildomas Aplinkos apsaugos įstatymas dėl atsakomybės už netinkamą laivų perdirbimą.
Laivus perdirbančios bendrovės privalės turėti laivų utilizavimo planus ir juos teikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams. To nepadarius pirmą kartą numatyta nuo 200 iki 400 bauda, o pakartotinai – 400–800 eurų bauda.
Pagal ES reglamentą numatyta, kad kaskart prieš pradedant perdirbti konkretų laivą būtina pranešti aplinkosaugininkams. Kai laivas baigiamas perdirbti, turi būti pateikiama pažyma apie tai, kaip panaudotos laivo medžiagos. To nepadarius arba pateikus neteisingus duomenis skiriama iki 500 eurų bauda, o pakartotinai – iki 800 eurų.
Kaskart utilizuojant laivą turi būti jo perdirbimo planas. Jei jo nėra, numatyta net iki 4 tūkst. eurų, o pakartotinai – iki 8 tūkst. eurų bauda.
Nuo 2 iki 5 tūkst. eurų bauda, o pakartotinai iki 10 tūkst. numatyta ir tuo atveju, kai laivas pradedamas perdirbti negavus iš jo savininko paruošimo perdirbti sertifikato kopijos.
Dėl laivo perdirbimo atitinkamai pakoreguotas ir Lietuvos administracinių nusižengimų kodeksas. Jame atsirado visiškai naujas 2511 straipsnis, kuris nustato reikalavimus, susijusius su laivo perdirbimu.
Sankcijos susijusios su tais pačiais punktais, kaip numatyta Aplinkos apsaugos įstatyme, tačiau pagal Administracinių nusižengimų kodeksą jos jau skiriamos bendrovių vadovams ir už laivų perdirbimą atsakingiems asmenims.
Numatyti net 8 punktai, kai skiriamos administracinės baudos. Didžiausios baudos už laivo perdirbimą, negavus iš laivo savininko pasiruošimo perdirbti sertifikato kopijos – pirmą kartą iki 3 tūkst. eurų, o pakartotinai – iki 5 tūkst. eurų.
Pjaustymas Lietuvoje neaktualus
Tokios sankcijos Lietuvoje įvestos perkeliant ES direktyvų reikalavimus. Ji stengiasi kovoti su kompanijomis, kurios atsikrato laivų siųsdamos juos į Indijos ar Šri lankos paplūdimius.
„Prieš įvedant sankcijas gavome įstatymų projektus, kad pareikštume nuomonę. Tarp maždaug 20 mūsų asociacijos įmonių neatsirado nei vienas, kam ši informacija būtų aktuali“, – teigė Lietuvos laivų statybos ir remonto asociacijos vykdomasis direktorius Viktoras Čepys.
Jo teigimu, Lietuvoje niekas neužsiima didelių jūrinių laivų pjaustymu. Jis sakė nežinantis kompanijos ir Latvijoje ar Lenkijoje, kurios tą darytų.
ES šalių laivus yra sertifikuotos utilizuoti dvi Turkijos kompanijos. Todėl daugiausia laivų iš ES šalių bus išvaroma pjaustyti į Turkiją. ES bandė surasti būdų, kaip didelius jūrinius laivus pjaustyti Ukrainoje, tačiau nepavyko susitarti su tos šalies laivų statyklų savininkais.
Lietuvoje taip pat yra kelios bendrovės, kurios galėtų užsiimti laivų pjaustymu, bet tik mažesnių. Pjaustyti didelius jūrinius laivus, ko gero, galėtų vienintelė Vakarų laivų gamykla, nes laivus reikia iškelti į doką ar ištempti į krantą.
Laivams suranda pirkėjus
Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka teigė pastaraisiais metais nežinantis nei vieno atvejo, kad Lietuvos laivų savininkų jūriniai laivai būtų kam nors atiduoti pjaustyti.
Jo teigimu, Lietuvos kompanijos sugeba surasti pirkėjus ir senesniems laivams. Juos stengiamasi nenuvaryti tiek, kad tiktų tik į metalo laužą.
Pirkėjams tolesniam naudojimui buvo parduoti visi Lietuvos jūrų laivininkystės laivai. Juos dažniausiai pirkdavo Azijos, Rusijos kompanijos.
Gal tik dalis žvejų laivų tiek iš „Jūros“ laikų, tiek iš kompensacinio laikotarpio prieš 10–20 metų buvo pjaustomi. Tačiau Lietuvoje pjaustyti tik mažesni, daugiausia Baltijos jūros žvejų laivai, visi didieji buvo išvaryti kitur.
Nėra jokių duomenų, kad kokie nors laivai iš Lietuvos būtų patekę į Indijos ar kitų šalių paplūdimius.
„Nuvaryti seną laivą iš Lietuvos į Indiją nėra taip paprasta. Brangus plaukimas Sueco kanalu. Ne taip paprasta Azijos paplūdimių laivų pjaustytojams parduoti laivą. Tam reikia žinoti tarpininkus, advokatus, kurie tinkamai įformintų dokumentus“,– pasakojo V.Č
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą4
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?19
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai20
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką5
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai7
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...