„Rusų aljansas“ – kryžkelėje: partija visai nutrauks veiklą?

Pakibo ant plauko

Pagal įstatymą, dukart per metus – iki spalio 1 ir iki kovo 1 d. – politinės partijos Teisingumo ministerijai turi pateikti savo narių sąrašus.

Narių privalo būti ne mažiau nei 2 tūkst. Partijai gresia likvidavimas, jei dukart iš eilės narių skaičius bus mažesnis, nei reikalaujama.

Šį pirmadienį, paviešinus Lietuvos politinių partijų statistiką, paaiškėjo, kad net trys jų – Lietuvos liaudies partija, Kovotojų už Lietuvą sąjunga ir „Rusų aljansas“ savo narių sąrašų nepateikė.

Kovotojų už Lietuvą sąjunga, kuriai vadovauja prieštaringai pagarsėjęs Stanislovas Tomas, tų sąrašų nepateikė jau antrą kartą iš eilės, tad yra tikimybė, kad partijai bus inicijuojamas likvidavimas.

Ateitį nulems nariai

Pirmąkart narių sąrašų nepateikė klaipėdiečių įkurta politinė partija „Rusų aljansas“.

Jos pirmininkė T.Lochankina tikino, kad taip atsitiko dėl to, jog partijos narių suvažiavimo negalima sušaukti dėl pandemijos, bet ji nusiteikusi tai padaryti, kai tik aplinkybės leis.

„Mums svarbu išgirsti savo partijos narių nuomonę, ką jie mano apie tolesnę mūsų politinę veiklą. Mes turime apsispręsti, ar tęsime savo veiklą kaip partija, ar transformuosimės į asociaciją, ar galbūt visai trauksimės iš politikos lauko, nes viskam savas laikas, viskam savo vieta. Kitaip tariant, nauji laikai, naujos dainos. Turime viską gerai pasverti ir kolegialiai nuspręsti dėl „Rusų aljanso“ ateities“, – kalbėjo T.Lochankina.

Kol kas esą jokių sprendimų nepriimta. T.Lochankina tikino, kad jų partijai priklauso lygiai 2 tūkst. narių, tiek, kiek ir reikalauja įstatymas.

Susiskaldė ir pralaimėjo

Teisingumo ministerijos atstovų teigimų, jei iki reikiamo skaičiaus trūksta bent vieno žmogaus, sistema automatiškai fiksuoja, kad partija narių sąrašų nepateikė.

Šiuo atveju ministerijos atstovai patikslino, kad „Rusų aljansas“ iki kovo 1 d. nepristatė savo narių sąrašų, tačiau esą tai nereiškia, kad jų yra mažiau, nei reikalauja įstatymas.

Pastaruosiuose Seimo rinkimuose ši partija nedalyvavo, o 2019-ųjų savivaldybių tarybų rinkimuose, surinkusi mažiau nei 4 proc. balsų, nelaimėjo nė vieno mandato.

Nors per 2015–2019 m. kadenciją jie turėjo net keturias vietas Klaipėdos miesto taryboje.

Tokius rinkimų rezultatus veikiausiai nulėmė tai, kad uostamiesčio rusakalbiai tuomet suskilo į tris politines jėgas, taip suskaidydami ir savo rinkėjų balsus.

Tad į šią miesto tarybą pateko tik du rusakalbių atstovai – visuomeninio rinkimų komiteto „Titov ir teisingumas“ nariai.

Partijų sąrašai mažėja

Šiuo metu teisinį statusą „likviduojama“ turi trys šalies partijos – Lietuvos politinių kalinių partija, „Tvarka ir teisingumas“, taip pat Tautos vienybės sąjunga.

Registrų tvarkytojo iniciatyva inicijuojamas likvidavimas Lietuvos rusų sąjungai, kuri triskart iš eilės nepateikė privalomo narių sąrašo.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo registruotos 77 politinės partijos, dabar veikia 25, kurioms priklauso 100 577 nariai.

Per pastaruosius penkerius metus politinėms partijoms priklausančių asmenų skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 21 tūkst.

Pačios gausiausios pagal narių skaičių Lietuvoje šiuo metu yra trys partijos – socialdemokratų (16,8 tūkst. narių), konservatorių (13,8 tūkst.) ir Darbo partija (10,7 tūkst. narių).