Rusijos ideologinis ginklas Baltijos jūroje

Sklaida per jūros taršą

Rusija rengiasi pasinaudoti aktualia ir daugelį metų nesprendžiama problema dėl Baltijos jūros taršos. Per menamą Europos mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų sektoriaus grupę Rusija ketina skleisti aplinkosauginę informaciją apie Baltijos jūrą.

Skelbiama, kad Rusija planuoja įkurti Baltijos platforma vadinamą mokslinį forumą, kuris oficialiai spręstų Baltijos jūros taršos problemas.

Tokią informaciją pateikė Vokietijos informacinis portalas RND (RedaktionsNetzwerk Deutschland). Minima, kad Rusija planuoja skleisti žinias apie Baltijos jūros taršą per Vokietijos, Skandinavijos šalių žiniasklaidą.

Tarp šalių, veikiančių Europos mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų sektoriaus grupėje, minimos ir Baltijos šalys. Tai gali reikšti, kad informacija apie Baltijos jūros aplinkosaugą būtų skleidžiama ir Lietuvoje.

Rusijos tikslas būtų Vakarų Europoje, o tiksliau Baltijos jūros regiono šalyse užmegzti kontaktą su nuomonių formuotojais, verslo ir visuomeninėmis asociacijomis, kad per jas darytų vienokią ar kitokią įtaką.

Tai gali reikšti, kad informacija apie Baltijos jūros aplinkosaugą būtų skleidžiama ir Lietuvoje.

Naudotųsi fiktyvia organizacija

Kodėl atsiranda Baltijos jūros aplinkosauginė platforma ir kokia jos nauda Rusijai?

Vokietijos žiniasklaidoje pateiktas vertinimas, kad pradžioje būtų pateikiama tarsi nekalta informacija apie Baltijos jūros aplinkosaugos problemas. Palaipsniui į ją būtų įmaišoma Rusijai ir Kremliui, tiksliau Rusijos prezidento institucijai, reikalinga žinia, kurią siekiama paskleisti Europai.

Vokietijos žiniasklaidoje manoma, kad tokiu būdu Rusija, kuri po invazijos į Ukrainą yra izoliuota, siekia skleisti savo tikslus Vakarų Europos šalyse.

Jau teigėme, kad kai kurių Šiaurės jūros šalių pakrančių žvalgybai Rusija naudoja savo mokslinių tyrimų laivus. Šiuo atveju Rusija taip pat siekia prisidengti mokslu, kad skleistų Europai savo politinius pasakojimus.

Vokietijos žiniasklaidoje įvardijama, kad vadinamoji Europos mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų sektoriaus grupė yra fiktyvi organizacija, kuria tik siekiama prisidengti. Iš tiesų Rusija savo naratyvus skleistų per atskirus veikėjus, kurie jai yra palankūs arba netgi papirkti.

Vokietijos leidinys RND pastebėjo, kad nuomonių formavimą per atskirų šalių visuomenines grupes Rusija taikė ir anksčiau, Baltijos jūroje stumdama dujotiekių „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ statybos projektus.

Nūdiena: pagrindiniai šių laikų jūrų teršalai yra plastikas ir buitinės cheminės medžiagos. „Jūros“ archyvo nuotr.

Pakrantės prie Baltijos

Rusija siekia elgtis kaip koks nors sukčius, kuris gražiu įtikinėjimu bando išvilioti iš žmogaus pinigus ar jo sąskaitos banke duomenis.

Savo politinėms pasakoms skleisti Rusija siekia pasinaudoti ypač aktualia Baltijos jūros taršos problema.

Nemaža dalimi pati Rusija, tiksliau Sovietų Sąjunga, kurios teisių perėmėja ir yra Rusija, Baltijos jūrą ir užteršė. Verta prisiminti tai, kad po karo Sovietų Sąjungos laivai Baltijos jūros dugne išmėtė iš nacistinės Vokietijos perimtus cheminius ginklus. Didžiausios šių palaidotų ginklų sankaupos yra prie Danijos Bornholmo ir Švedijos Gotlando salų.

Baltijos jūra buvo teršiama ir XX a. antrojoje pusėje ir pabaigoje. Ji teršiama ir mūsų dienomis. Azotas, fosforas, plastikas, jūrinės kilmės medžiagos yra pagrindiniai mūsų dienų Baltijos jūros teršalai. Nemažą taršą Baltijos jūra gauna ir iš naftos produktų, taip pat ir iš Rusijos.

Labiausiai Baltijos jūrą teršiančiomis vietomis laikomos uždaros įlankos, kur įteka didesnės upės iš žemyninės dalies. Tarp tokių vietų minima ir Lietuva, nes Nemunu per Kuršių marias išnešami dideli kiekiai teršalų. Dalis teršalų Baltijos jūrą pasiekia ir iš Rusijos Kaliningrado srities.

Visos Baltijos jūros šalys, Europos Sąjungos institucijos, nes 8 iš 9 Baltijos jūros šalių jai priklauso, turėtų ieškoti būdų, kaip mažinti Baltijos jūros taršą. Tarp idėjų yra, pavyzdžiui, ir dėl Baltijos jūros išvalymo nuo Antrojo pasaulinio karo cheminių ginklų.

Rusija yra ta valstybė, kuri prie Baltijos jūros turi mažiausią – vos 83 km pakrantės liniją. Ji yra mažesnė netgi už Lietuvos (91 km) pakrantę. Didžiausią Baltijos jūros pakrantės dalį turi Švedija (7 600 km), Danija (7 300 km), Suomija (4 606 km), Estija (3 794 km), Vokietija (2 tūkst. km). Lenkijai ir Latvijai priklauso atitinkamai 843 ir 496 km Baltijos jūros pakrantės.