Šalčiausią šios žiemos mėnesį – sausį – išlaidos šildymui daugiau ar mažiau išaugo visiems vartotojams, besišildantiems skirtingomis kuro rūšimis. Tačiau aplinkosaugininkai pabrėžia, kad svarbu ne tik ieškoti pigiausio šildymo būdo, bet ir įvertinti poveikį aplinkai, galimą taršą.

Centralizuota šiluma pigo

Uostamiesčio gyventojai šiluma apsirūpina įvairiais būdais. Klaipėdoje, kaip ir kituose šalies didmiesčiuose, populiariausias yra centralizuotas šildymas.

Šią paslaugą uostamiesčio gyventojams teikia dvi įmonės. Sausį bendrovės „Klaipėdos energija“ vienos kilovatvalandės kaina siekė 22,85 cento be pridėtinės vertės mokesčio.

Kito tiekėjo – įmonės „Lamberta“ tiekiamos šilumos kaina yra 28 centai už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio, o tai – 22,5 proc. daugiau nei bendrovės „Klaipėdos energija“.

Pastarosios duomenimis, sausį vidutiniškai 1 kv. m ploto šildymas daugiabučiuose namuose kainavo 4,76 lito. 60 kv. m ploto buto centralizuotas šildymas sausį vidutiniškai kainavo 286 litus.

Bendrovės „Lamberta“ šildomam tokiam pat butui už sausį tektų mokėti 350 litų.

Konkrečių butų sąskaitų dydis gali skirtis nuo vidutinės kainos. Jis daugiausia priklauso nuo namo būklės. Mažiausiai šilumai tradiciškai išleidžia renovuoti ir naujos statybos namai.

Palyginti centralizuoto šildymo tendencijas, šių metų sausį įmonės „Klaipėdos energija“ vartotojams šiluma buvo 11 proc. pigesnė, nei pernai tuo pačiu metu.

Malkoms – 1,8 tūkst. litų

Sausį didesnių išlaidų šildymui turėjo ir kitais būdais besišildantys klaipėdiečiai. Kai kurių vartotojų sąskaitos yra du kartus didesnės nei tų, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai.

Vieno dujomis šildomo Jurginų gatvės namo gyventojas pasakojo, kad jam 1 kv. m metro ploto šildymas sausį atsiėjo apie 10 litų. 60 kv. m ploto būsto apšildymas kainuotų 600 litų.

„Namas plytinis, butai erdvūs, aukštos lubos. Gyventi jauku, bet šildymas nepigus“, – pasakojo klaipėdietis.
Panevėžio gatvėje esančio 90 kv. m ploto, dviejų aukštų privataus namo, kurio šildymui naudojamos malkos, gyventoja tvirtino, jog negali išskirti, kiek tiksliai šildymas kainavo sausį.

„Sunku pasakyti, kiek malkų sukūrenome. Per sezoną joms išleidžiame apie 1,8 tūkst. litų. Mūsų name šildymo sezonas trunka apie septynis mėnesius. Pradedame šildytis anksčiau nei daugiabučių namų gyventojai ir vėliau baigiame. Pavasarį krosnį kūrename mažiau, žiemą – daugiau. Vidutiniškai per mėnesį malkų sudeginame už 250 litų“, – paskaičiavo moteris.

Išeitų, kad 1 kv. m apšildymas malkomis atsieina 2,77 litus, o 60 kv. m ploto buto – 166 litai.

„Taupyti tikrai netaupome. Namuose būna šilta“, – pabrėžė klaipėdietė.

Šilumą gauna iš gelmių

Baltijos prospekto 113 daugiabutis namas šildomas elektra. Tokiu būdu paruošiamas ir karštas vanduo.
Minėto daugiabučio namo bendrijos „Naudvaris“ pirmininkas Juozapas Alfredas Valavičius tvirtino, kad sąskaitos už šildymą sausį neišgąsdino. Už elektrą jis sumokėjo 362 litų.

Į šią sumą yra įskaičiuota ne tik energija, sunaudota patalpų šildymui, bet ir karšto vandens paruošimui, apšvietimui, kitiems įrenginiams. J.A.Valavičius gyvena 53 kv. m ploto bute.

„Manau, kad sąskaita labai normali. Sausis juk buvo šaltas. Sudėtinga pasakyti, kiek elektros tiksliai sunaudota patalpų šildymui. Mūsų namas ruošėsi žiemai. Patys taupome elektrą“, – pasakojo pirmininkas.

Klaipėdos pašonėje yra individualių namų, kuriuose įrengtas geoterminis šildymas. Viename jų 1 kv. m. ploto šildymas atsiėjo 2,30 lito. Tokiu būdu 60 kv. m ploto buto apšildymas kainuotų apie 138 litus.

Iš žemės gelmių šildomas daugiabutis namas yra ir Alytuje. Skelbiama, kad jo gyventojai už šilumą moka kelis kartus mažiau nei kiti alytiškiai.

Tačiau reikia nemažų investicijų, įrengiant geoterminį šildymą. Šio namo Alytuje gyventojams tai atsiėjo apie 110 tūkst. litų.

Trūksta valymo įrenginių

Anot aplinkosaugininkų, gyventojai turėtų kreipti dėmesį ne tik į šildymo kainą, bet ir į tai, kiek kuras yra draugiškas aplinkai, kokią taršą deginamas jis išskiria.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys pasakojo, kad kietas kuras pagal į aplinką išmetamus teršalus nėra pats ekologiškiausias.

Daugiausia teršalų išskiria deginamos anglys. Tačiau aplinką teršia ir krosnyse deginamos malkos. Ypač, kai jos yra netinkamai naudojamos – deginamos šlapios.
Kieto kuro deginamas individualiuose namuose, kurių kaminuose nėra teršalų valymo įrengimo, yra viena iš priežasčių, kodėl mieste žiemą padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis.

„Malkos yra biokuras. Jis atsinaujina, tačiau teršia aplinką. Viskas būtų gerai, jei malkos būtų tinkamai paruoštos, naudojamos, deginamos didelėse katilinėse, kur įrengti valymo įrenginiai“, – teigė vadovas.

A.Kairys aiškino, kad didelėse katilinėse deginimo procesas yra reguliarus, palaikoma tam tikra temperatūra, todėl daug lengviau valdyti teršalų išmetimą. Be to, kaminuose yra valymo įrengimai.

„Įvertinus pagaminamos šilumos kiekį, įmonės „Klaipėdos energija“ tarša yra mažesnė nei gyvenamojo namo“, – pabrėžė A.Kairys.