- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos universiteto mokslininkai ištyrė Baltijos jūroje žiemojančių paukščių skrandžius, praneša LNK.
„Tai yra šiukšlės, rastos pajūryje, bet lygiai tokias pačias šiukšles mes radome paukščių skrandžiuose, tik mažesniais kiekiais. Dažniausias plastikas, kurį mes radome, buvo minkštas plastikas, labai panašus į stiklainiuose ar gumelėse randamą plastiką“, – rodė rastas šiukšles Klaipėdos universiteto jaunesnysis mokslo darbuotojas Julius Morkūnas.
Tokius radinius paukščių skrandžiuose aptiko Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo instituto mokslininkai. Tyrimas atskleidė: Baltijos jūroje žiemojančius paukščius domina ne tik plastikas, bet ir žvejybos įrankiai bei cigaretės.
„Sunaudoti cigarečių filtrai ir žvejybiniai kabliukai... Šiukšlių pavyko rasti trijose rūšyse – rudakakliame nare, ledinėje antyje ir narūnėlyje. Daugiausia aptikta ledinėje antyje“, – aiškino J. Morkūnas.
Stop kadras
Toks tyrimas Baltijos jūros regione – pirmasis. Mokslininkų ir studentų grupė dirbo penkerius metus. Universiteto laboratorijoje ištirta daugiau nei 500 paukščių.
„Mane kiekvieną kartą nustebindavo kažkoks svetimkūnis. Peržiūrėjome šimtus tų skrandžių“, – sakė Klaipėdos universiteto studentė Veronika Biveinytė.
„Rodo tai, kad šiukšlės patenka visur. Šitos rūšys nesimaitina paviršiuje, jos iš viso neturėtų liesti šitų nevalgomų objektų, nes jos puikiai gali atskirti, turi labai jautrų snapą“, – kalbėjo J. Morkūnas.
Gali būti taip, kad plastiko pririjo ir žuvys, o tada per mitybos grandinę svetimkūniai pateko į paukščius.
Šitos rūšys, kurias mes tyrėme, didžioji dalis yra nykstančios ir per 20 metų jų skaičius yra sumažėjęs apie 50 proc.
„Ledinių ančių, kurios turi platų mitybos spektrą ir gali maitintis ir moliuskais, ir vėžiagyviais, ir jūros tarakonais, ir stintomis, skrandžiuose šiukšlės atsiranda per mitybą. Arba mitybos objektai, žuvys yra pririjusios šiukšlių, arba tos antys pačios, kuomet ieško maisto ant dugno, atsitiktinai sulesa“, – teigė Klaipėdos universiteto darbuotoja Rasa Morkūnė.
Kol kas, anot mokslininkų, plastiko kiekiai sparnuočių mirties nulemti negalėjo.
„Ar ji kankinosi, ar ne? Matomai, tikriausiai buvo diskomfortas, nepatogu, gal ir skaudėjo skrandį“, – svarstė J. Morkūnas.
Tyrimo rezultatas atskleidė, kad bendrai apie 2 proc. visų jūros paukščių yra prilesę plastiko ir kitokių šiukšlių. Laimė, skaičius nėra didelis.
Atliekant tyrimą, mokslininkai bendradarbiavo su žvejais. Tyrimui panaudoti paukščiai žūdavo įsipainioję tinkluose. Būtent žvejyba, anot pašnekovo, šiuo metu gerokai didesnė problema nei plastikas. Dėl to paukščiai tiesiog nyksta akyse.
„Žvejybos įrankiuose per metus gali žūti iki 3 tūkst., priklausomai nuo sezono. Šitos rūšys, kurias mes tyrėme, didžioji dalis yra nykstančios ir per 20 metų jų skaičius yra sumažėjęs apie 50 proc.“, – šnekėjo J. Morkūnas.
Pašnekovas žėrė kritikos ir sakė: šiuo metu trūksta politinės valios dėl paukščių apsaugos. Iš viso Baltijos jūros regione dėl žvejybos per metus žūsta apie 75 tūkst. paukščių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų5
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?6
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?9
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas14
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių
„Northway“ inf. ...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?5
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...