Prognozė Lietuvai: smogs sausra

Vakarų Lietuvai gresia hidrologinė sausra. Upių vandens lygis kritęs iki šiuo metų laiku dar nematytų ribų, o sinoptikai pajūriui ir toliau nežada rimtesnių kritulių. Baiminamasi, kad jau gegužę grėsmė gali kilti upių, ežerų ir net Kuršių marių žuvims.

Sausa trečius metus

"Tokiu metu upių baseinai dažniausiai būna maitinami tirpstančiu sniegu. Šiemet žiemos nebuvo, nebuvo ir sniego, hidrologinis režimas menkai tepapildomas vandeniu. Fiksuojame tai, kas vyko ir praėjusiais metais. Neaišku, kaip reikėtų įvardyti šiuos procesus, – ar tai jau tapo norma ir įprastu reiškiniu, ar tai dar išimtis. Tačiau trejus metus iš eilės pavasarį tokie procesai stebimi", – tikino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus.

Senka upės

Vakarų Lietuvoje lijo tik kovą, visą balandį rimtesnio lietaus gamta nesulaukė.

"Visą balandį kritulių nebuvo. O tie krituliai, kurie iškrito, išgaravo, nes vyravo saulėti, vėjuoti orai. Pagal ilgalaikes prognozes, panašu, gegužę kritulių taip pat nebus daug. Prognozės rodo, kad gegužė turėtų būti laipsniu ar pusantro šiltesnė nei norma. O kritulių numatoma 10 proc. mažiau nei norma. Bus šilčiau ir sausiau, todėl birželį ar liepą jau gali grėsti hidrologinė sausra", – perspėjo J.Šimkus.

Stebint Vakarų Lietuvos upes, jau dabar matomas jų vandens lygio kritimas.

"Ypač nuseko Nemunas. Ties Druskininkais vandens lygis kritęs net du metrus, ties Smalininkais – 1,5 m. Nemuno žemupyje jo intakai labai susiję su pačiu Nemunu. Pavyzdžiui, Leitės vandens lygis taip pat krito", – aiškino J.Šimkus.

Įsibėgėjančios sausros padarinius kai kurie pamario gyventojai jaučia jau dabar. Kas metai Nemuno upės sąnašomis ir dumblu buvo patręšiami pamario ūkininkų laukai. Rusniškiai dėl itin derlingų žemių galėdavo užsiauginti net du bulvių derlius.

"Šį kartą kažin, ar bus taip gerai. Potvynio pamarys nesulaukė, kaip ir pernai, pievos ir dirbamos žemės liko sausos. Po trijų itin sausų pavasarių gal tokius reiškinius teks imti vadinti įprastais?" – svarstė J.Šimkus.

Grėsmė gyvūnijai

Dalies upių vandens lygis iš viso dar nėra pasiekęs daugiametės normos. Tačiau vandens temperatūra jau kopia į viršų.

Kuršių mariose ir Baltijos jūroje vanduo sušilęs iki 6–8 laipsnių šilumos. Šalies upėse vandens temperatūra kol kas – 5–9 laipsniai. Tai reiškia, kad gegužę dar labiau šylant orams galima tikėtis masinio žuvų kritimo, kuris dažniausiai pasireiškia po neršto.

"Kuršių marių vandens lygis priklauso nuo jūros ir vyraujančių vėjų. Jei jie bus palankūs, vandens lygis neturėtų kristi. Tačiau yra kita problema – sušilus orams, prasideda intensyvus dumblių žydėjimas, o tai reiškia mažėjančią deguonies normą vandenyje. Tokiu atveju žuvų kritimo tikrai galima tikėtis", – pastebėjo J.Šimkus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Magyla

Magyla portretas
Ne, meteoritas kris ne šiemet. Šiemet po pandemijos bus sausra, badas, rinkimai ir žemės drebėjimas.

AK

AK portretas
Užtat vandens netrūko per visą rudenį, žiemą. Verta galvoti kur sukaupti perteklių kitu metu, nes jis irgi ryškėja.

ukininkui

ukininkui portretas
laistymo sistemos gal ir padėtu trumpuoju laikotarpiu, bet ar tikrai nori, kad išnusekusių upių būtu imama dar daugiau vandens?
VISI KOMENTARAI 18
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių