Pakvietė į diskusiją

Kiekvieną lapkritį šioje švietimo įstaigoje vyksta įvairūs renginiai šiai iškiliai asmenybei paminėti. Šiemet E. Galvanausko 140 gimimo metinėms skirta apskritojo stalo diskusija apie jo vardo įamžinimą, asmenybę ir nuveiktus darbus. Renginyje dalyvavo uostamiesčio mokyklų istorijos ir lietuvių kalbos mokytojai, Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro atstovai.

Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė prisiminė, kaip, 2016 m. rugsėjo 1-ąją prie buvusio Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro prijungus Klaipėdos statybininkų mokyklą,  švietimo įstaigos bendruomenė pakvietė klaipėdiečius padėti išsirinkti naują vardą.  Net buvo įsteigtas prizas tiems, kas pasiūlys tinkamiausią pavadinimą – Klaipėdos miestą bei kraštą, Lietuvą garsinusios asmenybės pavardę.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojai pasiūlė pasivadinti E. Galvanausko vardu. „Sąsajų su šiuo politiku, verslininku, diplomatu turime tikrai daug, tad mums pasirodė priimtinas šio kandidato pasiūlymas. Tuo labiau kad E. Galvanausko veiklos prioritetas visada buvo švietėjiška veikla“, – sakė direktorė.

Įžvelgia daug sąsajų

Gruodžio 1-ąją, pritarus Švietimo ir mokslo ministerijai, centras pavadintas E. Galvanausko vardu. Šiandien visa bendruomenė didžiuojasi, kad tapo šios iškilios asmenybės vardu pavadinta mokymo įstaiga.

„E. Galvanauskas įkūrė pirmąją amatų mokyklą, inicijavo pirmųjų daugiabučių namų kvartalo statybą darbininkams Klaipėdoje, buvo didelių medienos įmonių akcininkas. Kodėl visa tai vardinu? Mūsų centre rengiami statybos, medžio sričių specialistai, nors mokome ir daugybę kitų profesijų atstovų. Didžiuojamės ir tuo, kad Klaipėdoje esame pirmieji ir ryškiausiai įamžinę šią asmenybę, ypač šiuo gražiu laikmečiu, kai Klaipėda švenčia 770 jubiliejų, o kitais metais minėsime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100 metų jubiliejų“, – pasakojo D. Martišauskienė. 

Pasigenda didesnio dėmesio

Apskritojo stalo diskusijoje pranešimus apie E. Galvanausko gyvenimo kelią, nuveiktus darbus, politinę veiklą skaitė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Vytautas Jokubauskas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė, profesinio centro istorijos mokytoja Asta Žalinauskaitė.  

Renginio formatas pasirinktas neatsitiktinai: svečiai diskutavo, ar E. Galvanausko atminimas Klaipėdoje tinkamai įamžintas, o galbūt jis nepelnytai pamirštas?

„Manome, kad pagal tai, kiek ši asmenybė yra prisidėjusi prie Klaipėdos kūrimo ir tam tikrų įvykių, reikėtų inicijuoti didesnį šio nusipelniusio veikėjo įamžinimą uostamiestyje“, – profesinio centro bendruomenės poziciją išsakė lietuvių kalbos mokytoja Vaiva Žekonienė, kartu su auklėtiniais sukūrusi ne vieną filmuką apie E. Galvanauską.

E. Galvanauskas aktyviai dalyvavo politinėje veikloje: du kartus ėjo Lietuvos Ministro pirmininko, įvairių sričių ministrų pareigas, taip pat buvo vienas svarbiausių 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo organizatorių ir rėmėjų.