Spalio 16-oji Seimo dar 2006 metais paskelbta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Tad nuspręsta šįmet ją įprasminti ir paminėti Klaipėdoje – iškilmės prasidės 12 val. Klaipėdos piliavietėje Mažosios Lietuvos vėliavos pakėlimu.

O 17 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys skaitys pranešimą „Sovietų nusikaltimai Rytų Prūsijoje 1944–1946 metais“.

„Jis primins, kad Klaipėdos krašte ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose sovietų kareiviai nebūtų žudę ir kankinę civilių gyventojų, naikinę ir plėšę jų turto. 1945 m. žiemą tūkstančiai besitraukiančių per užšalusias Kuršių marias pabėgėlių buvo apšaudomi iš oro. Skaičiuojama, kad per Rytprūsių operaciją sovietai paskandino 73 laivus su pabėgėliais. Didžiausia tragedija įvyko 1945 m. sausio 30 d., kai sovietų povandeninis laivas nuskandino lainerį „Wilhelm Gustloff“, tada žuvo apie 9,5 tūkst. žmonių. Išlikę gyvi Karaliaučiaus krašto gyventojai buvo grūdami į Karaliaučiaus, Įsruties, Prūsų Ylavos, Gastų, Tolminkiemio koncentracijos stovyklas, kur jų laukdavo vergiškas darbas, neretai ir mirtis. Liko tūkstančiai našlaičių, vadinamųjų vilko vaikų, kurie gelbėdamiesi nuo bado tiltu per Nemuną ar prekiniais traukiniais bėgo į Lietuvą. Iki 1944 m. Mažojoje Lietuvoje gyveno 2,6 mln. žmonių, per paskutinį Antrojo pasaulinio karo pusmetį gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei keturis kartus“, – istoriniais duomenimis pasidalijo Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Minėjimo metu klaipėdiečiai turės progą pasiklausyti kanklininkės Austėjos Kaulickytės, interpretuosiančios Mažosios Lietuvos liaudies dainas. O savo asmenine patirtimi ir skaudžiais atsiminimais pasidalins evangelikų liuteronų kunigas Liudvikas Fetingis.

Renginio vedėja – Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ valdybos narė prof. Dalia Kiseliūnaitė.