Ar "Top Sport" anksčiau yra gavusi panašių pretenzijų dėl apribojusių savo galimybę lošti asmenų praloštų pinigų kitose Lietuvos vietovėse? Kokių dar pretenzijų įmonė "Top Sport" yra sulaukusi iš savo klientų?

Pozicija – nebendrauti

Visi šie klausimai dar pernai buvo išsiųsti įmonei elektroniniu paštu.

Maždaug savaitę laukę bent kokio atsako dienraščio žurnalistai ėmė patys ieškoti atsakymų.

Oficialiai skelbiamu bendrovės telefonu atsiliepusi mergina patikino, jog įmonėje esanti tvarka – į klausimus atsakymus pateikia per 10 darbo dienų.

Praėjo gerokai daugiau laiko, bet atsako vis tiek nebuvo.

Tada su "Top Sport" buvo susisiekta dar kartą. Šįkart atsiliepusi moteris nustebo, kad būta tokio pokalbio, esą įmonė yra apsisprendusi į pateiktus klausimus visai neatsakyti.

Į jokius kitus klausimus ar argumentus pašnekovė atsakyti nesiteikė, pokalbis tuo baigėsi.

Vilnietei sumažino baudą

Pasirodo, tuo pat metu, kai bandyta prakalbinti bendrovės vadovus, jie turėjo rūpesčių dėl analogiško atvejo Vilniuje.

Iš oficialiai internete randamų duomenų aiškėja, kad Klaipėdoje užfiksuota situacija buvo ne vienintelė ir tai tapo dar vienu bendrovės "Top Sport" vadovų galvos skausmu.

2018 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo analogiškos administracinės bylos sprendimo apeliacinį skundą.

Pasirodo, pernai balandžio 3 d. bendrovės "Top Sport" darbuotoja Vilniuje įleido į lošimo automatų saloną, esantį Kedrų g. 4-102, asmenį, kuris dar sausį pateikė prašymą neleisti lošti ir buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

Vėl liko kalti ne vadovai, o eilinė darbuotoja, kuri už tai gavo 750 eurų baudą.

Netrukus moteris apskundė šį sprendimą ir prašė švelninti jai skirtą nuobaudą.

Dėstydama savo prašymą moteris minėjo tuos pačius argumentus kaip ir jos kolegė klaipėdietė: įstatymas nereikalauja tikrinti kiekvieno kliento dokumentų, o atsakomybė turėtų tekti įstaigos vadovui.

Moteris aiškino nepastebėjusi minėto kliento, nes būtent tuo metu mokė dirbti kitą darbuotoją.

Prašymą švelninti bausmę darbuotoja grindė ir asmeninėmis aplinkybėmis – augina du mažus vaikus, kurių vienas yra specialiųjų poreikių, be to, yra paėmusi banko paskolą, tad paskirtoji bauda jai – nepakeliama našta.

Aukštesnės instancijos teismas sumažino paskirtą baudą iki 300 eurų, tačiau kaltės klausimas liko nepakeistas – bendrovės "Top Sport" darbuotoja pripažinta kalta pažeidusi Azartinių lošimų įstatymo reikalavimą.

Šio įstatymo 134 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo 1,5 tūkst. iki 4,3 tūkst. eurų.

Komentaras

Skirmantė Paukštienė

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė ryšiams su visuomene

Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba) nusiskundimų dėl to, kad apriboję savo galimybę lošti asmenys buvo įleisti į lošimų organizavimo vietas, sulaukia dažnai, tačiau dalis šių asmenų kreipiasi tik dėl konsultacijos, o kiti teikia skundus dėl konkretaus atvejo, kuomet jie buvo įleisti į lošimų organizavimo vietą ir jiems buvo leista lošti.

Vidutiniškai per mėnesį sulaukiame apie 20 tokio pobūdžio nusiskundimų. Paprastai į Lošimų priežiūros tarnybą kreipiasi tiek patys lošiantieji, tiek jų artimieji, draugai. Išskirti vienos bendrovės, dėl kurios kreipiamasi, negalime.

Azartinių lošimų įstatymo pataisos, susijusios su nauja prašymų neleisti lošti pateikimo tvarka ir jų užtikrinimu, galioja dar tik pusantrų metų, todėl vertinti tendencijas dar būtų anksti. Visgi skundų mažėjimo nepastebime.