- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos valdžia nenustoja stebinti draudimais žvejybos srityje. Kitose šalyse priešingai – žvejai yra daug labiau palaikomi.
Išskirtinis draudimas Lietuvoje
Verslinės žvejybos bendruomenėje kilo didžiulis nepasitenkinimas, kai Vyriausybė ėmėsi svarstyti nuostatas, jog reikėtų uždrausti upinių nėgių žvejybą Šventosios ir Nemuno upėse.
Tą darydama Vyriausybė neva remiasi kažkokių mokslininkų išvadomis, kad upinių nėgių, taip pat migruojančių ungurių ir seliavų verslinė žvejyba būtų draudžiama.
Siūlymą, kad būtų uždrausta dalies žuvų, tarp jų ir nėgių, žvejyba, yra pateikusi Aplinkos apsaugos ministerija. Upinės nėgės nėra jūros žuvys, todėl bet kokius sprendimus atskiros šalys gali priimti savarankiškai.
Iki šiol jokia kita šalis ES ir Baltijos jūros regione nėra priėmusi panašių draudimų, kurių siekiama Lietuvoje.
Iki šiol jokia kita šalis ES ir Baltijos jūros regione nėra priėmusi panašių draudimų, kurių siekiama Lietuvoje.
Įvedusi upinių nėgių, migruojančių ungurių ir seliavų žvejybos verslo draudimą Lietuva kompensacijoms mokėti ketina skirti maždaug milijoną eurų.
Unguriai ir seliavos pajūrio regione nėra tiek aktualu kaip nėgės. Šių vandens gyvūnų žvejyba pajūrio regione turi gilias tradicijas. Pajūrio Šventosios upės ir Nemuno žemupio gyventojai jas gaudė nuo neatmenamų laikų.
Išsiskiria: upinės nėgės – į ungurius panašūs upių gyvūnai, turintys čiuptuvus. Redakcijos archyvo nuotr.
Žalos gamtai nedarė
„Manome, kad specializuotos nėgių žvejybos uždraudimas pajūrio Šventosios upėje ir Nemuno žemupyje yra neteisėtas ir neargumentuotas veiksmas. Jis neprisideda prie šių žuvų optimalaus produktyvumo ir natūralaus atkūrimo galimybių“, – tokią poziciją Vyriausybei pateikė Baltijos jūros priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis ir žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė.
Jų teigimu, 2019–2021 m. Klaipėdos universitetas kartu su Latvijos aplinkosaugos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės institutu „BIOR“ bei Lietuvos gamtos fondu vykdė projektą „Nėgių išteklių valdymas Lietuvoje ir Latvijoje“.
Jo išvada buvusi tokia, kad Lietuvoje nėgių sugavimo dalis yra nedidelė ir nedaro įtakos jų populiacijai. Projekto rengėjai parengė ilgalaikę nėgių išteklių valdymo strategiją, kur vienas iš siūlymų buvo toks, jog Lietuvoje tikslinga nėges gaudyti ne tik Nemune ir Šventosios upėje, bet ir Akmenos-Dangės upėje Kretingos rajone ir Klaipėdos mieste.
Šimtamečių tradicijų naikinimas
Nepaisant to, Lietuvoje atsirado jėgų, kurios siekia uždrausti nėgių žvejybą. Taip būtų sugriautos šimtametės jų žvejybos tradicijos.
„Žvejyba Nemuno upėje bučiukais yra tradicinė žvejyba, kuri turi šimtametes tradicijas. Jos pagrindu kuriama papildoma turizmo traukos atrakcija, kurios tikslas – demonstruoti, kaip Nemuno žemupyje iš kartos į kartą perduodamos šimtametės nėgių žvejybos bučiukais tradicijos“, – akcentavo S. Jakubauskienė. Jos teigimu, taip žvejai padeda išsaugoti krašto žvejybos papročius.
Nėges Nemuno žemupio žvejai gaudė nuo neatmenamų laikų. Senose nuotraukose užfiksuota, kaip žvejys su šeima iš karklo vytelių pina bučiukus. Toks nėgių žvejybos būdas buvo taikomas ir XVIII ar XIX a., ir mūsų laikais.
Yra ir kitas argumentas, kuris turėtų stabdyti valdžios siekį uždrausti nėgių žvejybą. „Lampetra“ kartu su Japonijos farmacininkais vykdo projektą, kuriame iš sugautų nėgių dalis medžiagų naudojama vaistų gamyboje.
„Neprognozuojami Vyriausybės veiksmai verslinės žuvininkystės atžvilgiu užkerta visus kelius šiai ūkio šakai vystytis Lietuvoje“, – teigė tradicinės žvejybos gynėjai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą3
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?16
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai17
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas4
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką4
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai7
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...