Prie „Kančios“ paminklo minėjo tremčių pradžią

Birželio 14-oji klaipėdiečiams, kaip ir visos Lietuvos žmonėms, yra ne tik liūdesio diena. Prisimindami be kaltės į svetimus kraštus ištremtus tėvynainius, mokomės istorijos ir semiamės iš jos tvirtybės.

Pirmadienio vakarą į skverą prie „Kančios“ paminklo S.Daukanto gatvėje susirinko būrys uostamiesčio žmonių. Didžioji jų dauguma – žilagalviai, kurie galėtų papasakoti, kur buvo ištremti patys arba jų šeimų nariai.

Paminėjimas kasmet įgauna vis šviesesnių spalvų. Šiemet jo metu skambėjo aktoriaus Rimanto Pelakausko skaitomos eilės, Klaipėdos tremtinių ir politinių kalinių choras „Atminties gaida“ dainavo tremtinių dainas, Lietuvos kariuomenės orkestras atliko kiekvienam lietuviui brangias melodijas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdos centre, netoli Tremtinių skvero, esančios Kristaus Karaliaus bažnyčios kunigas Vladas priminė, kad išlikti sunkiausiomis sąlygomis tremtiniams padėjo tikėjimas, ir ragino iš jų semtis tvirtybės.

Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys, Seimo narys Arvydas Pocius ir Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Vytautas Mickus minėjo prieš aštuonis dešimtmečius Lietuvą ištikusią tragediją.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tada tūkstančiai labiausiai išsilavinusių, turtingiausių, šviesiausių šalies žmonių buvo jėga išplėšti iš Tėvynės. Vyrai dėkojo tiems, kurie grįžo, kad ir nelaukiami tėviškėje, čia augino vaikus, neprarado vilties matyti Lietuvą laisvą ir pasėjo jų širdyse troškimą dėl šio tikslo kovoti.

Gėlės nugulė tautos kančią simbolizuojančio paminklo papėdę.

Birželio 14-osios paminėjimas tuo nesibaigė, minia patraukė į bažnyčią, kur už tremtinius ir politinius kalinius buvo aukojamos šventos mišios, o po to visi norintieji pakviesti į Gedulo ir vilties dienai skirtą koncertą Klaipėdos koncertų salės vasaros estradoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Baimė

Baimė portretas
Iš straipsnio aiškėja, kad renginuką surengė Klaipėdos TS-LKD. Tačiau kodėl tai neįvardijama? Ar dėl visokių seimo daugumą sudarančią TS-LKD nevykusių darbų BIJO apie tai įvardinti. G.Landsbergis įvardijo kad šviesą į seimą atnešė Laisvės partiją, o Kovo yra tokia pat svarbi kaip Partnerystės įstatymas... Štai iki kur daėjo konservatoriai? A.Barbšys, dabar generolas Pocius vadovauja ,bet bijo ,atrodo, pasisakyti kad jie yra konservatoriai...Kodėl?..

Likusiems

Likusiems portretas
Lietuvoje irgi nebuvo lengviau. Stribai, kolchozo pirmininkai, komunistai varantys dirbt už dyką ir tik žiūrintys kaip prisikabint; naktimis miškiniai atėinantys ,,aiškintis" kodėl stojai į kolchozą ar leidai mokyt atsiūstai tarybinei mokytojai savo vaiką; nuolatiniai stukačiai kaimynai jau išsiunte puse kaimo i Sibirą, pasiėme jų turtą ir nuolat besidairantys ką dar apiplėšt...Ir visiems reikia įtikt, visus pamalonint, nežiūrint to kad šeimai nėra nei rūbo, nei maisto..Nebuvo lengva ir tiems kurie liko tuometinėje Lietuvoje, nebuvo...

Eisiu pas kapą

Eisiu pas kapą portretas
Kai mažas buvau, rūkydams vos tvarto nepadegiau. Tėvokas gerai į kailį man įkrėtė. Reiks nuveiti pas kapą, tėvokui už tai neatleidau.., parypausiu pas kapą — lengviau pasidarys...
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių