Prasideda žydų Velykos: kokios šventinės tradicijos?

Šiandien – Pesacho pradžia. Tai pati svarbiausia žydų šventė, truksianti net aštuonias dienas. Tradiciškai jos data nustatoma pagal Mėnulio kalendorių ir minima prasidėjus pirmajai pilnačiai po pavasario lygiadienio. Šventės pavadinimas kilo nuo žodžio „pesach“, reiškiančio „praėjo pro šalį“ ir primenančio istorinį žydų tautos, vedamos Mozės, išėjimą iš Egipto vergovės.

Istorija – iš kartos į kartą

Pesacho, arba vadinamųjų žydų Velykų, simbolinė prasmė yra ta, kad iš Egipto išėjo ne atskiros žydų šeimos, o viena vieninga žydų tauta, kuri atsikratė vergovės. Iškeliavo tam, kad pasiektų Pažadėtąją žemę ir ten pradėtų kurti savo valstybę.

Aštuonių dienų šventės pagrindinis momentas yra sedaras, vakaras, kai skaitoma „Agada“, meldžiamasi, sėdama prie Pesacho stalo ir valgoma iš kearos – tradicinės sedaro lėkštės.

„Mūsų tautiečiai šią šventę švenčia jau tūkstančius metų. Įdomu tai, kad visame pasaulyje žydai tuo pačiu metu sėda prie stalo ir pasakoja savo šeimos nariams, savo vaikams visą tą išėjimo iš Egipto vergovės istoriją. Šių įvykių sunkumus, tik kitomis formomis, mūsų tauta pergyvena nuolat. Išėjimas iš Egipto šiandien – tam tikra metafora, nes kiekvienas mūsų savo viduje turi savo Egiptą, iš kurio reikia išsilaisvinti. Šiuo pasakojimu šeimai prie šventinio stalo ir siekiama permąstyti savo gyvenimą ir atsikratyti vidinės vergovės“, – pasakojo Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.

Pesachas – svarbi ne tik istoriškai, bet ir kiekvienai žydų šeimai asmeniškai šventė, nes taip iš kartos į kartą yra perduodamos tradicijos ir tautos istorija.

Griežtas vakarienės ritualas

Anot F.Puzemskio, sedaro, tai yra šventinės vakarienės tvarka yra griežtai reglamentuota.

Vaikai užduoda tėvui klausimus, o jis turi į juos atsakyti. Ir taip kartojama iš kartos į kartą.

„Tai yra labiau šeimos šventė, kai šeimos galva sukviečia visus savo vaikus ir anūkus ir veda sedarą“, – kalbėjo F.Puzemskis.

Sėdint prie Pesacho stalo vaikai suaugusiųjų paklausia simbolinio klausimo: kuo ši naktis skiriasi nuo kitų?

Atsakymas – ilgas pasakojimas apie Dievo ženklus ir stebuklingą išėjimą iš Egipto.

Sedaras vyksta pirmą ir paskutinį Pesacho vakarą.

Lėkštėje – šeši produktai

Pasak žydų kultūros ir religijos žinovės Natalijos Cheifec, nors išėjimo iš Egipto būta daugiau nei prieš 3,3 tūkst. metų, Pesacho tradicija išliko beveik nepakitusi.

Aštuonių dienų šventės pagrindinis momentas yra sedaras, vakaras, kai skaitoma „Agada“, meldžiamasi, sėdama prie Pesacho stalo ir valgoma iš kearos – tradicinės sedaro lėkštės.

Kearoje visada bus šeši produktai: kauliukas, simbolizuojantis avį, paaukotą išeinant iš Egipto, karti daržovė (dažniausiai – salotos lapas), krienai, primenantys apie kartų, sunkų žydų tautos gyvenimą vergovėje Egipte, neutralaus skonio daržovė (dabar dažniausiai naudojama bulvė) – simbolis, kad Dievas iš anksto žinojo apie žydams teksiančius išbandymus, ir saldi tamsios spalvos masė, daroma iš obuolių, kriaušių ir datulių, simbolizuojanti perėjimą iš kartumo į saldumą, iš tragedijos – į laimę.

Paskutinis produktas ant kearos – kiaušinis, kuris sedaro metu mirkomas į sūrų vandenį.

Pasak N.Cheifec, sūrus vanduo reiškia ašaras, išlietas vergovėje, ir sūrią Raudonąją jūrą, kurią Mozės vedamiems žydams pavyko pereiti nesušlapus kojų.

Pesacho šventė baigsis prieš pat krikščionių Velykų sekmadienį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kanopa

Kanopa portretas
Visai skanūs tie Peisacho patiekalai. Tik problema ta, kad Klaipėdoje jų nėra kur nusipirkti ar užsisakyti. O važiuoti į Vilnių dėl to neišeina, ir tolokai, ir draudžiama, ir dar ne visi žinotų, kur nuvažiavus eiti tų patiekalų ar net paprasto beigelio įsigyti. Vat taip, vat. Papezėti apie neva žydus blogiečius gudrūs, o suorganizuoti tokių patiekalų gamybą restorano virtuvėje "slabo", kašruto reikalavimai "baisūs", o ne, geriau sėdėti ir išsižiojus bliauti apie pandemijos vargus ir per tingią galvą patiriamus nuostolius.

man idomu kitu tautybiu velykos,

man idomu kitu tautybiu velykos, portretas
Kur tik paziuresi visame pasaulyje zydai geriausias vietas uzeme,kur zydai gyvendavo visur budavo sukilimai,pjautynes,karaliene Izabele zydus isvare is savo zemes,nes zydai pradejo vadovauti ,sukciauti,jie nedirbo,jie buvo isvaryti lauk.tegu zydai save nekelia,nes visas pasaulis juos zino,nemegsta, kur zydai ten afioros,,vien prisiminkit ka leninas pridare rusijoje,pasaulyje,kiek zmoniu iszude,naktimis saude zmones,seimas,idomu kada zydai pripazins savo zudynes,klaidas,sukciavimus,kas sarasus sudarinejo tremimams ,kieno ausys kysi,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,mums neidomu ju sventes,ju visas gyvenimas svente,

Jonas Lietuvis

Jonas Lietuvis  portretas
Kaip rodo istoriniai duomenys , žydai buvo kariai Egipte. Dėl įvairių politinių sumetimų , jie prarado Egipto valdovų pasitikėjimą ir buvo pradėti pratinti ar teko pradėti dirbti žemę,kad pragyventi. Kariams toks gyvenimo būdas netiko ir jie paliko Egiptą , ir ten kur apsigyveno visus ir viską išžudė. Tą pasakoja Tora , ir tik reikia skaityti istorikui įsigilinant į smulkmenas. Tad vadinamoji pažadėtoji žemė , 1500 metų prieš Kristų , įgyta sunaikinant prieš tai ten gyvenusius.
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių