Netrukus bus pradėtas rengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas. Jo sprendiniai apibrėš Klaipėdos uosto vystymą iki 2030 metų, o perspektyvas net iki 2040 metų.

Plėtra – į šiaurė ir pietus

Įvairiuose renginiuose jau dabar Klaipėdos uostas pristatomas su nauja krantine išorinėje dalyje - jūroje ties šiauriniu molu. Ne mažiau patraukliai atrodo ir nauja uosto schema, kurioje vaizduojama su Smeltės pusiasaliu sujungta Kiaulės Nugara. 

Uoste labiausiai bus plėtojami naftos produktų, trąšų, konteinerių terminalai. Kiaulės Nugaroje greičiausiai atsiras suskystintųjų gamtinių dujų perpylimo į specialias talpas centras.

Įdomios idėjos uosto vystymo plane gali būti „sauso uosto“ kūrimas pietinėje uosto dalyje.

Planuojant naująjį Klaipėdos uostą bus priartėta prie didžiosios svajonės – turėti 17 metrų gylį. Jis leistų priimti bet kokį laivą, kuris įplauktų į Baltijos jūrą.

Rengiant uosto planą atskirai bus parengtos uosto šiaurinės (išorinis uostas) ir pietinės dalies koncepcijos su inžineriniais tų teritorijų naudojimo sprendimais.

Naujos teritorijos

Šiuo metu vyksta Klaipėdos uosto plano rengėjo konkursas. Tikimasi, kad jis praeis sklandžiai ir planas dar šių metų vasarą bus pradėtas rengti. Jį žadama parengti per 22 mėnesius – iki 2017 metų pavasario.

Rengiamas planas apims 540,8 ha dabartinio uosto teritorijos, 875,5 ha – uosto akvatorijos, 30825 ha – uosto išorinio reido dalies ir 353,5 ha uosto rezervinių teritorijų. Šios teritorijos išsidėsčiusios 4 plotuose.

9,5673 ha dalis yra šiaurinėje uosto dalyje. Ji skirta „Klaipėdos naftos“ plėtrai. 2,5 ha plotas yra prie šiaurinio molo. Dar 4,9 ha teritorija likusi uosto centrinėje dalyje tarp Nemuno ir Žalgirio gatvių.

Didžiausias – net 336,5 ha plotas yra uosto pietinėje dalyje prie Klaipėdos kanalo ir Kairių gatvės. Čia ateityje ir galėtų atsirasti „sausieji uostai“ arba krovinių kaupimo ir apdorojimo centrai. 

Detalus uosto vertinimas

Klaipėdos uosto vystymas bus daugiaplanis. Naujajame plane bus detaliai suplanuoti uoste esantys objektai, įvertinta dabartinė jo infrastruktūros būklė, išanalizuota uosto veikla įvairiais socialiniais, demografiniais, ekonominiais ir kitokiais vystymo pjūviais.

Bus įvertintos uosto apsaugos ir sanitarinės zonos, rengiamos inžinerinių zonų ir tinklų schemos.

Atskirai bus rengiami konkretūs dabartinės uosto teritorijos, uosto akvatorijos, išorinio uosto vystymo sprendiniai. Taip pat bus įvertinti įvairūs uosto veiklos gamtos, kraštovaizdžio, kultūros paveldo, nekilnojamojo turto apsaugos, visuomenės sveikatos, kiti privalomi reikalavimai.

Taip pat bus įvertinta uosto transporto srautų schema. Ji apims tiek esančios ir planuojamos logistikos vystymą, tiek automobilių, geležinkelių srautus, vidaus vandenų linijas.

Bus numatomi būdai, kaip reikėtų sutvirtinti Kuršių nerijos krantą, kad uosto gilinimas iki 17 metrų vyktų saugiai.