- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Griaus: Seimo narys A.Salamakinas įsitikinęs, kad sodų bendrijos yra atgyvena, o sodininkams belieka vienintelė viltis – tapti gyvenamųjų namų kvartalų gyventojais ir už ES lėšas nusitiesti kelius.
-
Piketuos: Dituvos sodininkai šeštadienį rinksis į susitikimą su Seimo nariu R.Žilinsku ir tikisi išgirsti paaiškinimus, kokios ateities jiems tikėtis.
-
Tadas Vaitkus
Sodų bendrijose įsikūrusiems gyventojams – nerimo dienos. Politikai užsimojo išnaikinti sodų bendrijas ir daržovių lysves paversti gyvenamųjų namų kvartalais. Sodininkai šiurpsta dėl tokių užmojų, nes tokiu atveju žemės mokestis išaugs keliasdešimt kartų.
Sodų bendrijose įsikūrusiems gyventojams – nerimo dienos. Politikai užsimojo išnaikinti sodų bendrijas ir daržovių lysves paversti gyvenamųjų namų kvartalais. Sodininkai šiurpsta dėl tokių užmojų, nes tokiu atveju žemės mokestis išaugs keliasdešimt kartų.
Planas – papildyti biudžetą
Klaipėdos apskrityje didžiausios sodų bendrijos "Dituva" gyventojai kyla į kovą ir žada nepasiduoti tokiam valdžios užmojui. Žmonės įsitikinę, kad Seimas vėl nusitaikė į vargingiausią sluoksnį ir, užkraudami naujais mokesčiais, mėgina lopyti biudžeto skyles.
"Mes valdžios dešimtmečius nieko neprašėme, patys taisėme kelius, kaupėme lėšas infrastruktūrai gerinti. Kai sodininkai patys įrengė, išpuoselėjo bendrijų teritorijas, kai kas užsimojo jas atimti", – piktinosi dituviškis Vytautas.
Panikos apimti dituviškiai ruošiasi piketams ir ketina rinkti parašus, nes valdžios atstovai nepaaiškina, kokios ateities jiems laukti.
Vien Dituvos soduose yra 6 360 sklypų, oficialiai čia gyvena 2 tūkst. žmonių, tačiau spėjama, kad realus skaičius gali būti dvigubai didesnis.
Galės šokdinti valdžią
Seimo narė Aurelija Stancikienė įregistravo Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimus, kurie numato sodų bendrijų virtimą gyvenamaisiais kvartalais.
Projekte pažymima, kad tai liestų miestuose ir priemiesčiuose esančias pastatais užstatytas sodininkų bendrijų teritorijas.
Tokio užmojo autorė tikino, kad realybėje prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio sodų bendrijos seniausiai yra virtusios gyvenamaisiais kvartalais.
"Kodėl mes turime užsimerkti ir vaidinti, kad tuose soduose niekas negyvena, o tik augina morkas? Žmonėms yra sudėtinga deklaruoti gyvenamąją vietą, ir miesto valdžia nėra įpareigota tvarkyti sodų teritorijos infrastruktūrą. Jei atsiras toks įstatymas, žmonės galės nebe prašyti, o iš valdžios reikalauti šios teritorijos priežiūros", – įtikinėjo A.Stancikienė.
Verčia mokėti už nieką
Politikė pripažino, kad mėginimas įvesti tvarką sodų bendrijose jau brendo ir praėjusioje Seimo kadencijoje.
"Tačiau mes nusilaužėme ragus. Savivaldybės nenori perimti sodų bendrijų, jos nėra suinteresuotos. O iš tiesų juk žmonės patys išsisprendė gyvenamojo būsto klausimus. Išeitų, nori ar nenori valdžia, bet savivaldybės turėtų spręsti visus klausimus, susijusius su kelių tiesimu, jų valymu ir priežiūra. Žmonės galės reikalauti, kad ši teritorija turėtų savo gydytoją, pas juos privalės atvykti paštininkas. Daugybė problemų išsispręstų", – tikino politikė.
A.Stancikienė pripažino, kad yra daugybė sodų bendrijų, kurios iš tiesų ir liko tarsi daržininkų lysvių masyvai.
Išgirdusi pavyzdį, kaip sodų bendrijoje "Tauralaukis" nuotekų ir vandentiekio sistemų įvedimas kai kuriems sodininkams baigėsi insultais, nes vien daržovių lysvių turintieji nepajėgūs susimokėti 13 tūkst. litų dydžio sumą už komunikacijų įvedimą, politikė tik apgailestavo.
"Manyčiau, pasikeitus įstatymui, žmonės galėtų reikalauti iš savivaldybės kompensuoti šias išlaidas. Iš tiesų – bulvėms kanalizacijos nereikia, tačiau gyvenamiesiems kvartalams savivaldybės turi nutiesti visas komunikacijas", – tvirtino politikė.
Klaipėdoje esančios sodų bendrijos "Tauralaukis" narys Simas Zakaras tikino, kad kovos dėl komunikacijų pasiekė absurdo lygį.
"Šiandien gavau teismo sprendimą, kuriame nurodoma, kad aš taip pat turiu sumokėti 13 tūkst. litų už komunikacijų įvedimą, nors man jų ir nereikėjo, mūsų sklypui jos jau yra nutiestos. Tačiau, teismo manymu, jei sodo bendrija priėmė tokį sprendimą, kad savomis lėšomis reikia įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją, prie to esą turi prisidėti ir tie, kuriems net nereikia tokios paslaugos", – vakar apie jį šokiravusią naujieną pasakojo S.Zakaras.
Griaus tarsi kolūkius
Vakarų Lietuvoje didžiausios sodų bendrijos "Dituva" pirmininkas Tadas Vaitkus abejojo, ar realybėje sodų bendrijas bus įmanoma paversti gyvenamųjų namų kvartalais.
"Mes negalime tapti net gyvenviete, neišlaikyti reikalingi atstumai, keliai čia yra per siauri. Mes aiškinomės, ar galime pakeisti sodų bendrijos statusą. Tačiau ar kas nors sutiks atiduoti savo sklypo dalį, kad būtų suformuotos reikalavimus atitinkančios gatvės?" – liūdnai klausė pirmininkas.
T.Vaitkus tikino, kad prievarta neturi būti naikinamas joks juridinis darinys, nes kolūkių griovimo laikai jau praeityje.
"Patys sodininkai yra susibūrę į bendriją ir tik jie gali nuspręsti – panaikinti bendriją ar ne. Tokia galimybė jau numatyta įstatymuose. Turime vieną pavyzdį šalyje, kai patys bendrijos nariai balsavo už tokią ateitį ir atsidūrė aklavietėje. Paaiškėjo, kad jie tapo balta dėme žemėlapyje, jie negali įregistruoti gatvių pavadinimų, sklypams nesuteikiami adresai", – tikino T.Vaitkus.
T.Vaitkus baiminosi, kad įstatymo pataisos tik dar labiau įklampins sodininkus.
"Mes kasmet iš sodininkų surenkame apie pusę milijono litų mokesčių. Taip turime lėšų tvarkyti kelius, įrengėme apšviestas autobusų stoteles, sutvarkėme šimtus kilometrų besitęsiančią kanalų sistemą. Panaikinus bendrijas, neliks nario mokesčio. Aš netikiu, kad rajono valdžia rūpinsis mūsų gatvėmis. Mes turime vieną 15 kilometrų ilgio gatvę, kuri priklauso Klaipėdos rajonui, tačiau 10 metų joje niekas nematė savivaldybės greiderio ar sniego valytuvo", – pasakojo T.Vaitkus.
Didelė dalis sodų bendrijos "Dituva" gyventojų moka gyventojų pajamų mokestį, kuris papildo rajono savivaldybės biudžetą, tačiau iš jo sodininkams nenubyra
nė lito.
A.Stancikienė tikino, kad iš sodininkų bendrijų niekas neatims jų teisių.
"Kaip yra gyvenamųjų namų bendrijos, taip egzistuos ir sodų bendrijos", – atsakė A.Stancikienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis5
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų12
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai5
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba4
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...