Nelemta eilutė anketoje

Vakarykščiame Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) posėdyje, kuris buvo transliuojamas viešai, svarstytas klausimas "dėl neregistravimo kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius dėl neatitikties Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 2 dalies reikalavimams".

Už šio paprastam piliečiui nieko nesakančio teisinio burtažodžio slypėjo faktas, kad asmuo, ketinantis siekti parlamentaro mandato, VRK neinformavo apie kažkada turėtus ryšius su sovietų jėgos struktūromis.

VRK, gavusi tiek politinių partijų, tiek save išsikėlusių pretendentų į kandidatus pareiškinius dokumentus, pradėjo juose nurodytos informacijos tikrinimą, ar jie atitinka įstatymų reikalavimus, ar asmenys nurodė visą informaciją, kurią jie pagal teisės aktus turėjo nurodyti.

Taip pat patikrinta, ar į kandidatus pretenduojantys asmenys bendradarbiavo su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis.

Tam reikalui kreiptasi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą, iš kurio gautas patvirtinimas, jog yra du asmenys įtraukti į slapta bendradarbiavusių su SSRS specialiosiomis tarnybomis (KGB) įskaitą.

Viena jų – D. M. Stančienė apie savo ryšius su KGB kandidato anketoje nutylėjo.

Būtent todėl VRK nusprendė neregistruoti jos kandidate į Seimo narius nei vienmandatėje Danės rinkimų apygardoje, nei daugiamandatėje apygardoje Krikščionių sąjungos kandidatų sąraše, kuriame ji buvo įrašyta 17 numeriu.

"Dėl tos priežasties, kad vienoje iš pareiškinių dokumentų dalių, tai yra kandidato anketoje, nebuvo nurodyta informacija apie bendradarbiavimą su atitinkamomis tarnybomis, komisija (VRK – A.D.) vertina, kad tai yra pagrindas neregistruoti asmens kandidatu", – posėdyje pabrėžė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

KGB veikėjai šantažavo

Į VRK vakarykštį posėdį pasiaiškinti "dėl anketos 9.1 grafos pildymo" buvo atvykusi ir pati D. M. Stančienė.

"Pripažįstu savo klaidą, kad pildant šią grafą mane suklaidino formuluotė. Čia parašyta Lietuvos Respublikos, aš nepasigilinau ir nepaskaičiau, neatkreipiau dėmesio į nurodytą įstatymą. Aš iš tikrųjų jokių savo nebendradarbiavimų neslepiu. 1983 metais apsigyniau disertaciją. Po kokių trejų metų prie manęs prisistatė asmenys iš tos įstaigos. Kaip tik turėjau vykti į komandiruotę į Lenkiją, ir jie paprašė, kad parašyčiau informaciją jų užsienio skyriui", – VRK posėdyje kalbėjo D. M. Stančienė.

Moteris tikino, kad bendradarbiauti ji nenorėjo, bet KGB veikėjai ją šantažavo dėl vyro giminių, gyvenančių užsienyje.

Sprendimas: VRK pirmininkė L. Matjošaitytė posėdyje tvirtino, jog asmeniui, anketoje nenurodžius informacijos apie savo bendradarbiavimą su SSRS jėgos struktūromis, yra pagrindas jo neregistruoti kandidatu į LR Seimo narius. / Vytauto Petriko nuotr.

"Na, ir aš sutikau. Na, ten daug tokių nebuvo. Paskui prasidėjo Sąjūdis. Aš visur aktyviai dalyvavau ir su R. Ozolu, ir su visais. Visiems pasisakiau. Ir kai buvo Liustracijos komisija, taip viską paaiškinau. Todėl, jei anketoje būčiau atkreipusi dėmesį, būčiau užpildžiusi tą grafą. Pripažįstu šią savo klaidą ir vis dėlto prašau, kad man suteiktumėte galimybę kandidatuoti", – D. M. Stančienė prašė VRK.

Vis dėlto VRK, remdamasi Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi, vienbalsiai nubalsavo D. M. Stančienės neregistruoti kandidate į Seimo narius.

Pirmas blynas prisvilo

71 metų profesorė dienraščiui teigė, kad kandidatuoti į Seimą ji nusprendė pirmąkart.

Moteris parlamentaro mandato tikėjosi siekti su Krikščionių sąjunga.

"Manęs Krikščionių sąjunga labai paprašė ir sutikau. Nelabai tikėjausi laimėti Danės apygardoje, nes ten labai stiprūs kandidatai. Na, bet būčiau Krikščionių sąjungai padėjusi, nes vis tiek esu tokių pažiūrų, priklausau dominikonams, bet yra, kaip yra. Nepakonsultavo manęs dėl to straipsnio, kaip pildyti, ne taip supratau formuluotę, o į įstatymą nepasigilinau", – dienraščiui teigė D. M. Stančienė.

Moteris apgailestavo, kad VRK neleido jai pasitaisyti.

"Be to, tas mano bendradarbiavimas nebuvo aktyvus. Tai truko gal tik porą metų, ir mane šantažavo dėl vyro tėvų, kurie buvo pasitraukę į Vakarus. Jie man sakė, kad užsienio skyriui parengčiau apžvalgas. Gal du tris kartus kažką parašiau iš tų konferencijų ir susitikimų apie užsienio politiką, ir tiek. Net ir negalvojau, kad čia svarbu ir reikšminga", – kalbėjo D. M. Stančienė.

Bendradarbių lieka vis mažiau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorius Adas Jakubauskas patvirtino, kad šiemet užfiksuoti tik du buvę KGB bendradarbiai, siekiantys Seimo nario mandato.

"Laikas nenumaldomai bėga, jau 30 metų praėjo nuo Nepriklausomybės paskelbimo, tai ta buvusių KGB bendradarbių problema greitai nebebus aktuali. Šiemet buvo tik du asmenys, ketinantys kandidatuoti į Seimą. Vienas jų deklaravo savo bendradarbiavimo faktą, tai VRK jam turbūt leis dalyvauti rinkimuose. O kita ponia nenurodė savo buvusių ryšių, tai mes turėjome išslaptinti informaciją ir pateikti VRK", – patvirtino A. Jakubauskas.

Ta buvusių KGB bendradarbių problema greitai nebebus aktuali.

Jo teigimu, sovietmečiu su KGB bendradarbiavę asmenys sensta ir ilgainiui jie tampa politiškai nebeaktyvūs.

"Dauguma jų artėja link 80 metų. Per kiekvienus rinkimus ta tema baigia išsisemti. Ar anksčiau į Seimą daugiau balotiruodavosi buvusių sovietų struktūrų bendradarbių? Turbūt ne, nes prieš apsispręsdami kandidatuoti, jie pasverdavo, ar nori, kad apie šį jų gyvenimo epizodą žinotų visuomenė. Kiekvieno žmogaus viduje irgi yra tam tikri saugikliai. Jei žmogus ryžtasi, kad šis faktas bus įrašytas prie jo pavardės, jis eina į rinkimus. Bet jei nenori, kad visuomenė žinotų, geriau atsisako minties lįsti į politiką. Čia kiekvieno žmogaus apsisprendimo reikalas", – teigė A. Jakubauskas.

Kandidatų sąrašas negalutinis

Dienraščio turimais duomenimis, šiuose Seimo rinkimuose Danės vienmandatėje rinkimų apygardoje dėl Seimo nario mandato konkuruos mažiausiai aštuoni pretendentai.

Jų gali būti ir daugiau.

Galutinius kandidatų sąrašus VRK skelbs rugsėjo 11 d., likus lygiai mėnesiui iki rinkimų.

Danės rinkimų apygardoje pakartoti rinkimų sėkmę mėgins Seimo narys, Lietuvos centro partijos atstovas Naglis Puteikis.

Jis šioje apygardoje į parlamentą buvo išrinktas prieš ketverius metus.

Pavieniai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktoriaus A. Jakubausko teigimu, šiemet į Seimą kandidatuoja tik du buvę KGB bendradarbiai. / Andriaus Ufarto / Fotobanko nuotr.

Jo konkurentai – liberalas, Klaipėdos miesto tarybos narys Saulius Budinas, socialdemokratų kandidatas, buvęs ilgametis Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas, gydytojas Romaldas Sakalauskas, konservatorių atstovas – generolas, diplomatas Arvydas Pocius, "valstiečių" kandidatas, Klaipėdos universiteto mokslininkas Antanas Kontautas, buvęs Klaipėdos savivaldybės direktoriaus pavaduotojas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Aleksandras Michailovas, "socialdarbiečių" kandidatas, advokatas Rimvydas Kairys bei Darbo partijos atstovas Giedrius Bindza.

Kaip paaiškėjo po vakarykščio VRK posėdžio, vienos konkurentės – Krikščionių sąjungos atstovės D. M. Stančienės šiame sąraše jau neliko.