- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po siautusių žiemos audrų į krantą žemyninėje dalyje sugrįžo apie 60 proc. nuplauto smėlio, o Kuršių nerijoje – apie 30 proc., sako mokslininkai.
Audrų niokotus pajūrio ruožus po audros ir gegužę pakartotinai aplankė Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojai Gintautas Žilinskas ir Darius Jarmalavičius.
„Situacija pajūryje pagerėjo ir pakankamai neblogai. Žemyno krante sugrįžo apie 60 proc. nuplauto smėlio, o Kuršių nerijoje ženkliai prasčiau, tik 30 procentų“, – BNS sakė G. Žilinskas.
Mokslininkai buvo paskaičiavę keturių šią žiemą praūžusių audrų, kuomet vėjo greitis buvo pasiekęs stichinį 35 metrų per sekundę lygį, padarytus nuostolius. Per audras žemyninėje dalyje buvo nuplauta apie 425 tūkst. kubinių metrų smėlio, po trijų mėnesių sugrąžinta apie 252 tūkst. kubinių metrų.
Nerija nukentėjo labiau
Kartu su Kuršių nerija audros pajūryje nuplovė apie 1,75 mln. kubinių metrų smėlio. Anot G. Žilinsko, tai apie dešimtadalis viso Kuršių nerijos kopagūbrio.
„Daug nuplovė, tik, matyt, giliai nespėjo nutempti. 40 metų dirbu, daug audrų mačiau nuo 1983 metų, bet tokios situacijos nebuvo. Gal kiek panašiai kaip per Anatolijų, bet čia keturios žiemos audros“, – sakė G. Žilinskas.
40 metų dirbu, daug audrų mačiau nuo 1983 metų, bet tokios situacijos nebuvo.
Jo teigimu, lyginant su žemynu matyti, kad Kuršių nerijoje kol kas jūra nuplauto smėlio gražino beveik perpus mažiau. Taip pat nerijoje pasitaikė daugiau atkarpų, kur per audras buvo nuplautas didelis smėlio kiekis (pvz., piečiau Nidos), o grąžinta buvo tik apie 10 proc.
„Žodžiu, grąžinama skirtinguose ruožuose daug netolygiau nei žemyno krante“, – teigė mokslininkas.
G. Žilinsko teigimu, smėlis labiausiai sugrįžo į paplūdimius, tačiau kai kur pagerėjo ir kopagūbrių situacija. Pastariesiems atsistatyti, anot G. Žilinsko, orai nebuvo palankūs, vyravo vėjai.
„Labiausiai liko „nukandžiota“ vizualiai ten, kur aukštas kopagūbris. Kur paplūdimys buvo išplautas ir skardis buvo didelis, į paplūdimį sugrįžus smėliui, dalį kopagūbrio apačios smėlis uždengė“, – sakė mokslininkas.
Pasimatė durpynai
Itin ženklų atsistatymą centro darbuotojai pastebėjo šiaurinėje žemyninės kranto dalies pusėje, tarp Palangos ir Nemirsetos, taip pat aplink Šventąją.
Čia po audrų pirmą kartą per savo 40 darbo metų G. Žilinskas teigė matęs taip nupustytą smėlį, jog visai netoli Būtingės pajūryje buvo atsivėrę durpynai.
„Būtingėje kai kur smėlio buvo kone nelikę, to nesu matęs, bet vyravę šiaurės vėjai grąžino smėlį ir uždengė“, – pasakojo mokslininkas.
Sugrįžus smėliui darbuotojai nustatė ir po audrų vėl paplatėjusius paplūdimius. Žemyninėje dalyje jie buvo susiaurėję aštuoniais metrais, pusė tiek jau sugrįžo į savo vietą.
Kuršių nerijoje paplūdimiai kai kur buvo susiaurėję net 16 metrų, tačiau, pasak G. Žilinsko „septynis metrus jau sugrįžo“.
„Atsistatymas dar vyks ir vasarą, ir rudenį, maždaug iki spalio“, – sakė mokslininkas.
G. Žilinsko teigimu, jei vėjas neviršija maždaug 14 m/s, nevyrauja lietūs, tuomet sausas smėlis iš paplūdimio ima grįžti į kopagūbrius. Jei pučia stipresni nei 14 m/s vėjai, tuomet kopagūbriai ardomi.
Keturios stiprios audros, stipriai pažeidusios paplūdimius, viena po kitos pajūryje praūžė sausio ir vasario mėnesiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą3
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?15
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai17
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas4
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką4
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai7
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...