Po šventės akcento – skundai: ugnies šou papiktino ir karo pabėgėlius, ir gamtos mylėtojus

Kad ir kaip Laivų parado organizatoriai stengėsi per šventės finalą nesukelti asociacijų su karu, skundų išvengti nepavyko. Ugnies šou metu ukrainiečių pabėgėlių šeimą priglaudęs klaipėdietis su siaubu stebėjo vaikų išgąstį ir sulaukė jų klausimų, ar tai ne rusų kariuomenės raketos.

Priminė "gradus"

Šeštadienį vykęs Laivų paradas buvo ilgai lauktas renginys. Kaip teigė viešosios įstaigos "Klaipėdos publika" projektų vadovė Ieva Žiubrienė, labiausiai viską pagadino oras – po pustrečio mėnesio sausros būtent šeštadienį apsiniaukė ir pradėjo lyti.

"Tai buvo pats prasčiausias oras per visus Laivų paradus. Labai gaila, šventė turėjo pavykti, pradžioje buvo susirinkę labai daug žmonių. Kai užlijo, ištuštėjo, bet į vakarą šventiška nuotaika grįžo, žmonės susirinko stebėti parado", – kalbėjo I.Žiubrienė.

Į klaipėdiečių pamėgtą renginį susirinko ne tik miesto žmonės, pakviesti buvo ir uostamiestyje gyvenantys karo pabėgėliai, daugelį jų atlydėjo klaipėdiečiai, globojantys ukrainiečius.

Daliai ukrainiečių buvo padovanoti bilietai į keltą, iš kurio jie galėjo stebėti reginį.

Savo įspūdžius laiške miesto savivaldybės valdininkams bei merui papasakojo ir Petru Sakalausku prisistatęs žmogus.

Reikėjo matyti nuo karo pabėgusios ukrainietės perbalusį veidą ir jos vaikus.

Jis savo laišką pradėjo teigdamas, kad Laivų parade pajuto kraujo skonį.

"Gerbiamieji, nežinau, kas atsakingas už Laivų parado organizavimą, tik internete vis transliavo Klaipėdos uosto vadovo teatrališką kvietimą ir sveikinimą. Susigundėme nueiti ir draugėn pakvietėme mūsų globojamus ukrainiečius, – laiške dėstė vyras, neslėpęs, kad svečiams žadėjo gražų renginį. – Reikėjo matyti nuo karo pabėgusios ukrainietės perbalusį veidą ir jos vaikus. Jie vis klausė: "Mama, ar čia gali būti raketos? Ar čia "gradai"? Ar rusai sprogdina?" Tikrai buvo žmonių, kurie krūptelėjo, ir tai pastebėjau ne vienas aš. Rodos, bent kiek sąžinės ir atjautos turintis žmogus turėjo suprasti, kad karo metu toks kruvinas paradas yra neetiška ir beširdiška. Ar savivaldybė leidžia mieste fejerverkus?"

Laiško autorius norėtų, kad kaltininkai, sukėlę pabėgėliams stresą, viešai atsiprašytų.

Pasipiktinimo negirdėjo

I.Žiubrienė pasakojo, kad buvo ilgai svarstoma, kokį Laivų parado pabaigos akcentą daryti. Galvota apie fontanus vandenyje, šviesas, ugnies vaizdus virš marių.

Tačiau visi pirotechnikos specialistai ir panašių grožybių atlikėjai pabrėžė, kad nieko nebus matoma, nes marios – per didelė erdvė, per daug atvira, be to, virš marių negalima paskleisti dūmų ir daryti šviesų šou.

"Tikėtasi, kad nieko nesimatys, nors oras buvo toks, kad būtų matęsi. Bet kas galėjo žinoti, kad taip bus. Suplanuoti tokių dalykų neįmanoma. Todėl likome prie minties apie ugnies šou. Nė vieno šūvio, kuris asocijuotųsi su fejerverkais, mes neiššovėme. Reginys buvo labai kuklus, buvo tik pavieniai, piešinį išpildantys šūviukai mažų ugnelių. Reginys buvo Smiltynės pusėje, ne šalia Klaipėdos", – kalbėjo I.Žiubrienė.

Tai, kas šeštadienį buvo naudojama Smiltynėje, pirotechnikai vadina tyliaisiais fejerverkais.

Pasak I.Žiubrienės, iš vamzdelių šaudytos ugnys, tačiau nebuvo įprastų salvių, nė vieno garsaus šūvio.

Lygiai tokius pat naudojo šį savaitgalį Kauno santakoje surengtos šventės rengėjai. Renginys buvo transliuojamas per LRT, jį galėjo matyti ir vertinti visos Lietuvos žmonės.

Galbūt Klaipėdoje girdėjosi labiau, nes čia – atvira vieta. Skambėjo lėta, netranki daina.

"Kiek domėjausi, nebuvo tokių dramatiškų atsiliepimų, kad pabėgėliams reginys primintų šaudymą iš "gradų". Dalis žmonių jautriai reagavo į dūmus, bet mes to negalėjome išvengti, nes oras buvo labai drėgnas. Kiti apsiašarojo iš grožio ir kalbėjo, kad šventė – labai graži, ir svarstė, kada pas juos kažkas panašaus vyks. Ukrainiečiai minėjo, kad fejerverkų nematė nuo 2014 m. Dramatiškų atsiliepimų tikrai nebuvo, išskyrus tą vieną. Pati stovėjau ant krantinės, aplinkui girdėjau rusų kalbą, tikėtina, kad tai buvo ukrainiečiai, bet tikrai negirdėjau pasipiktinimo. Visoje žiniasklaidoje buvo skelbta, kad bus ugnies šou, o kad bus dūmų, tapo aišku jau dieną", – atvirai kalbėjo I.Žiubrienė.

Po poros savaičių Palangoje vyks didelė vasaros sezono pradžios šventė. Palangiškiai atsisakė fejerverkų ir ketina rodyti lazerių šou. Laivų parado rengėjai tokios galimybės nesvarstė, nes tam reikėtų dūmų.

"Negalima pirkti to, ko žmonės nepamatys. Optimaliausias variantas buvo visai nieko nedaryti", – nusivylimo neslėpė I.Žiubrienė.

Remigijus Dailidė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žūsta paukščių jaunikliai

Pasirodo, ugnies šou papiktino ne tik uostamiestyje nuo karo besiglaudžiančius pabėgėlius, bet ir gamtos mylėtojus.

Lietuvos jūrų vyriausiasis muziejininkas-biologas Remigijus Dailidė neslėpė apmaudo – gamtininkai ir Smiltynės gyventojai jau ne kartą raštu prašė Klaipėdos valdininkus nenaudoti pirotechnikos įrenginių Smiltynėje.

Paukščiams tokie žmonių grožiai – baisus stresas.

Biologijos pikčiurna save pavadinęs gamtininkas neslėpė, kad fejerverkai, klaipėdiečių malonumui sprogdinami Smiltynėje, sukelia liūdnų pasekmių.

"Kasmet fejerverkai palieka kalnus šiukšlių, jos sukrenta į marias ir išplaukia į jūrą. Tai yra viena bėda, bet yra ir kita problema. Dabar – pats paukščių perėjimo metas, jie čiulba, peri kiaušinius arba šildo paukščiukus. Kaskart kokių poros kilometrų spinduliu pražudomi visų paukščių jaunikliai, atšąla visi kiaušiniai. Paukščiams tokie žmonių grožiai – baisus stresas. Jie visi pakyla iš savo lizdų ir sugrįžta, kai būna per vėlu. Naktys – vis dar šaltos", – piktinosi R.Dailidė.

Fejerverkai nėra uždrausti

Jis tikino, kad Smiltynės gyventojai yra parašę ir pasirašę ne vieną prašymą, kuriuose išvardijo visus argumentus.

"Kodėl viduryje miško reikalingas fejerverkas? Juo labiau kad Europoje atsisakoma tokių dalykų, juk tarša – milžiniška. O kiek dūmų buvo! Nematėme Klaipėdos pro juos. Jeigu taip būtina šaudyti, kodėl jie negali padaryti trankaus renginio viduryje miesto? Tada susišluotų šiukšles ir jos neplaukiotų po marias. Juk su tais šūviais į orą išskrenda pusė Mendelejevo lentelės. Būtų normalu, kad mietas įsivestų moratoriumą tokiems dalykams. Smiltynėje ir taip dėl gyvūnėlių striuka, o čia dar ir šaudo. Tikėjomės, kad šiemet fejerverkų visai nebus. Nes kur jau kur, o Kuršių nerijos nacionaliniame parke šaudyti fejerverkus – visiškas absurdas. Keista, kad mūsų raštai ignoruojami. Man trūksta žodžių", – neslėpė apmaudo Smiltynėje gyvenantis gamtininkas.

Prieš Laivų paradą jo rengėjai teigė, kad šiemet technologiškai bus viskas tylu, kad ugnies ir muzikos šou neišgąsdins nei žmonių, nei paukščių, nei žvėrių.

Panašu, kad šio tikslo pasiekti nepavyko.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovas Marius Poimanskis patikino, kad fejerverkai ar kitokia pirotechnika Klaipėdoje nėra draudžiama, yra tik pageidavimas jų mažinti.

"Kiek pamenu, renginio organizatoriams įsakymu buvo nurodyta, kad fejerverkai turi būti begarsiai. Garsas, nors ir ne toks, kaip nuo tradicinių, bet buvo. Man pasakojo žmonės, kurie stebėjo vaizdą iš kelto, kad garsas vis tik buvo, tiesa, ne toks, kaip anksčiau nuo tradicinių fejerverkų", – teigė valdininkas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aš portretas
Kiekviena šalis turi teisę švęsti. Jei mano šalyje yra ukrainiečių, ar tai man atima teisę į konstitucinę laisvę? Išvykę iš šalies lietuviai ne diktuoja kitų šalių gyventojams, jie prisitaiko. O čia? Mano teisė - švęsti

Lietuvis

Lietuvis portretas
Dar to betruko hoholai prades nurodineti kaip svesti maukit kuo greiciau atgal niekas jusu cia neprase

Reikia visko

Reikia visko portretas
Rekia švenčių, reikia fejerverkų - gyvenimas neturi sustoti. Na paklausė vaikai, kas čia, paaiškinote, kame problema? nereikia persistengti ten, kur nebūtina - tegu žmonės džiaugiasi, tegu pailsi po tų covidų ir nuolatinių gąsdinimų karu.
VISI KOMENTARAI 27
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių