"Kartą užsakymų priėmėja jai papriekaištavo, kad ji norėjo turėti sutvarkytą kapą mamos metinėms. Įmonės darbuotojai skubėjo, stengėsi dėl jos, o mergina ir po šios sukakties nesiteikė susimokėti. Ji patvirtino, kad metinės praėjo, tai ir viskas, jai nebeįdomu. Iš tokios kalbos supratome, kad jai buvo svarbu pasipuikuoti prieš giminaičius. Juk kai neturi pinigų, neperki kokio daikto ar neužsisakai brangių paslaugų", – piktinosi verslininkas.

Supratome, kad jai buvo svarbu pasipuikuoti prieš giminaičius.

Čigonu nebepasitikėjo

Įmonė dėl šios situacijos patyrė nuostolių, nes darbas buvo atliktas būtent tam kapui. Nuimti tas plokštes ir uždėti ant kito kapo, pasak antkapių gamintojų, neišeis.

Gavęs nemenką pamoką su minėta užsakove R.Janušauskas netrukus suabejojo ir kito užsakovo sąžiningumu.

Romų tautybės klientas sumokėjo tik užstatą, tad meistrai padarė tiek darbų, už kiek buvo sumokėta, ir neapsiriko.

Vėliau ir šis klientas nepasirodė, likusių pinigų nemokėjo, tad kapas taip ir liko, kaip sakoma, pusė skusta, pusė lupta.

Verslininkas dalijosi pastebėjimu, kad visi įsipareigojimų sumokėti už paslaugą nesilaikantys klientai paprastai būna gerokai apleidę kapus.

Tai yra pirmasis požymis, verčiantis juos apsidrausti nuo galimo nemokėjimo.

R.Janušauskas yra girdėjęs istorijų, kai oficialių sutarčių nesudarę meistrai buvo apgauti klientų.

Iš nuogirdų verslininkas žino, kad kiti to paties verslo atstovai be skrupulo numontuoja nuo kapo plokštes, bortelius ir paminklus.

Vėliau juos nušveičia ir parduoda kitiems klientams.

Kiaulystę iškrėtė namiškis?

Kelis kartus už kapo sutvarkymą nesumokėjusiai merginai bandė skambinti ir dienraščio "Klaipėda" korespondentė. Po kelių nesėkmingų bandymų vieną rytą mergina atsiliepė.

Ji pripažino gavusi teismo dokumentą ir pasakojo nesumokėjusi už mamos kapo sutvarkymą dėl bėdų šeimoje.

Esą atsitiko nemalonus įvykis, kažkuris šeimos narys pasisavino kapui tvarkyti atidėtus pinigus.

Pabandžiusi apie tai užsiminti įmonės užsakymų priėmėjai ji išgirdusi, kad nėra jokios kitos išeities, tik imti banko paskolą.

Mergina tvirtino pati skambinusi įmonės vadovui, bet jis neatsiliepė.

Jauna klaipėdietė neslėpė, kad banko paskolos nebūtų gavusi, o kitos alternatyvos gauti pinigų neturėjusi ir susitaikiusi su mintimi, kad dėl neįvykdytų įsipareigojimų paminkladirbiai kreipsis į teismą.

Ji aiškino prašiusi sudaryti sąlygas mokėti dalimis ir grynaisiais, bet jai buvę paaiškinta, kad tai neįmanoma, todėl ji ir nutraukusi bendravimą su įmonės atstovais.

"Suprantu, kas mūsų laukia, bet neturiu kitos išeities. Mane piktina tai, kad dabar, kai reikalas jau išspręstas teisme, paminklas vis dar bjaurojamas", – apmaudavo mergina.

Komentaras

Vaclovas Janušauskas

Advokatas

Oficialiai užsakovo ir įmonės atstovo pasirašytas užsakymo lapas yra pagrindas tvirtinti, kad būta sandorio, tai yra sutartiniai santykiai. Tuo pagrindu prašoma teismą išduoti įsakymą priteisti skolą. Tokiu atveju žyminis mokestis yra ketvirtadaliu mažesnis. Procedūra labai paprasta. Parašomas prašymas. Teismas per dešimt dienų turi priimti sprendimą. Įsakymas išsiunčiamas skolininkui. Jam duodamas dešimties dienų terminas parašyti nesutikimą. Jei asmuo sutinka su tokiu įsakymu, gali nieko nerašyti, nes po dešimties dienų jis įsiteisėja. Įsiteisėjęs įsakymas turi tokią pat galią, kaip teismo sprendimas, jo vykdymas perduodamas antstoliui. Šiuo atveju užsakovei skola padidėja keliais šimtais eurų. Prie skolos priskaičiuojamos išlaidos už advokato paslaugas, žyminis mokestis, už darbą atlygį išieškos dar ir antstolis. Jo atlygis priklausys nuo darbų apimties ir išieškojimo sudėtingumo. Įstatymas leidžia tokio dydžio skolą išieškoti ir iš paskutinio skolininko būsto.