Dar viename pranešime gyventojams L.Girskienė net apkaltino konkrečias namų valdas jos asmens tapatybės vagyste.

"Galimai UAB "Laukininkų valda" kerštaudama ir pavogusi mano tapatybę išmėtė į jūsų pašto dėžutes klaidinančius pranešimus apie mane ir apie vyksiantį susirinkimą" (kalba netaisyta – A.A.).

Etikos kodeksas negalioja

Advokatas O.Martinkus pastebėjo, kad visus šiuos teiginius vieną dieną gali tekti įrodinėti teisme.

"Aš, kaip teisininkas, galiu pasakyti, kas yra "šmeižikiška". Tai yra nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 154 str., ir tai yra nusikaltimas. Ji kaltina konkurentą nusikaltimu. Tačiau iš tiesų tai yra tikrovės neatitinkančios informacijos platinimas ir konkurentų dalykinės reputacijos menkinimas. Jei jau kalbėti iš esmės, tai bet kokia konkurencinė kova turi būti grindžiama faktais, pranašesnių pasiūlymų teikimu, o ne konkurentų žeminimu. Antras momentas – mėginimai kelti gyventojams bylas neva dėl šmeižto yra ne kas kita, o psichologinis spaudimas, besiribojantis su psichologiniu smurtu. Ką konkrečiai šmeižikiško pasakė žmonės? Netiki ja? Noriu tikiu, noriu netikiu", – komentavo O.Martinkus.

Ar etiška namų administravimo paslaugas teikiančios įmonės steigėjai ir bendrasavininkei, kuri yra buvusi politikė, grasinti gyventojams teismais?

Tai galėtų įvertinti Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai, kurie yra patvirtinę rūmų narių etikos kodeksą.

Jame pažymėta, kad administratoriai visais būdais turi vengti teismo ginčų su vartotojais, o namus administruojančių įmonių atstovai turi būti paslaugūs, korektiški ir mandagūs.

Pati L.Girskienė pareiškė, kad jos įmonė nėra šių rūmų narė, tad Etikos kodeksas jai negalioja.

Išeitų, kad buvusios politikės atžvilgiu kritiką ar net menkiausią abejonę jos veikla išreiškęs žmogus gali sulaukti ieškinių, kvietimų į policiją ir bus verčiamas aiškintis teisėsaugininkams tarsi nusikaltėlis?

"Bendravimo su gyventojais formos yra dvi: verbalinė ir raštu. Aš pasirinkau bendravimą žodžiu, nes nebijau pažiūrėti gyventojams į akis, nebijau jų klausimų, nebijau sulaukti kritikos ir pan. Bendravimo formos keisti neketinu", – savo atsakymuose į dienraščio klausimus reziume pateikė L.Girskienė.

Moka 65 eurus algos

Tačiau ar iš tiesų bendraudama su gyventojais L.Girskienė atskleidžia visą tiesą apie savo įmonės teikiamas paslaugas?

Tinklalapio "rekvizitai.lt" duomenimis, buvusios politikės įmonė Daugiabučių administravimo centras, kuris teikia viešąsias paslaugas, nėra PVM mokėtojas. Tačiau ateityje niekas netrukdys šiai įmonei tokia tapti.

Įmonės teikiamuose pasiūlymuose paslaugų tarifai nurodomi be pridėtinės vertės mokesčio.

"Išeitų, jog sulyginus namų valdų ir privačios įmonės teikiamas administravimo paslaugas gali būti, kad ateityje gyventojai mokės daugiau, nei moka dabar. O pasirinkimas, kas administruos namą, daromas dabar", – analizuodamas namų valdų ir L.Girskienės įmonės tarifus aiškino O.Martinkus.

To paties tinklalapio duomenys skelbia, kokias sumas "Sodrai" ši įmonė yra sumokėjusi.

Paaiškėjo, kad kovotoja už gyventojų teises save vadinanti L.Girskienė darbuotojams, kurių įmonėje yra keturi, vidutiniškai temoka 65 eurų atlyginimą per mėnesį, kai šalyje nustatyta minimali alga – 380 eurų.

Pati L.Girskienė rodė nepasitenkinimą dėl to, kad dienraštis domisi jos įkurta ir viešąsias paslaugas teikiančia įmone, kurios pajamas sudaro gyventojų sumokami pinigai.

"Įmonės veikla yra drausta civilinės atsakomybės draudimu. Mūsų įmonė dar nėra PVM mokėtoja, tačiau, pradėjus mokėti PVM, daugiabučių namų gyventojams mūsų pasiūlyti tarifai nesikeis", – pažadėjo L.Girskienė.

Buvusi politikė pasiguodė, kad verslo pradžia sunki, todėl ir mokami simboliniai atlyginimai.

Pasirinkimas – konkurencijos būdu

Atsakydama į dienraščio klausimus, L.Girskienė minėjo ir vieną gyventojams iš tiesų itin svarbų momentą.

Šiemet nustos galioti penkeriems metams sudarytos Klaipėdos savivaldybės ir daugiabučius namus administruojančių įmonių sutartys.

Sprendimą, kas toliau administruos jų namą, turi priimti patys gyventojai.

Dažnu atveju šios sutartys pratęsiamos, tačiau, jei yra nusiskundimų arba jei surenkamas vienas penktadalis namo gyventojų parašų, inicijuojamas administratoriaus pakeitimas.

Civiliniame kodekse išaiškinta, kad tokią teisę gyventojai turi ir nesuėjus penkerių metų terminui, viskas priklauso nuo jų pačių valios.

"Surinkę parašus gyventojai turi kreiptis arba į administratorių, arba savivaldybę, kad būtų šaukiamas gyventojų susirinkimas administratoriui parinkti. Iš tiesų tai turėtų vykti apklausa arba viešas konkursas. Tai reiškia, kad visos administruojančios įmonės turėtų konkuruoti tarpusavyje, o žmonės turėtų pasirinkti geriausią variantą, o ne tą, kuris graudžiausiai verkia ar gražiausiai kalba", – akcentavo Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja V.Gembutienė.

Vaidaugų gatvės daugiabučio namo gyventojų ir L.Girskienės konflikto dalyvis, Klaipėdos teritorinės darbo biržos tarnautojas P.Martinkėnas VTEK pripažintas nusižengęs įstatymui.

"Nemanau, kad esu moraliai nusižengęs"

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, jog Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėjas Paulius Martinkėnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus bei draudimą atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose (6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 12 straipsnio 2 dalis).

Tyrimo metu nustatyta, kad P.Martinkėnas faktą, jog vadovauja Daugiabučių namų savininkų teisių gynimo asociacijai (DNSTGA) tinkamai nurodė tik VTEK pradėjus tyrimą dėl jo elgesio – šių metų kovą. VTEK daro išvadą, kad iki tol jo privačių interesų deklaracijoje buvo nurodyti realios situacijos neatitinkantys duomenys – faktiškai egzistuojantis ryšis su asociacija nebuvo deklaruotas.

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad P.Martinkėnas teikė prašymus VTEK bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai įvertinti vienos Klaipėdos politikės elgesį. Tai jis atliko kaip DNSTGA pirmininkas, atsižvelgdamas į šiai asociacijai pateiktą gyventojų kreipimąsi. Po to jis dalyvavo savivaldybės tarybos Etikos komisijos posėdyje, kai buvo nagrinėjamas jo paties pateiktas prašymas. Šie veiksmai rodo, jog P.Martinkėnas veikė kaip DNSTGA ir gyventojų atstovas valstybės ir savivaldybės institucijose.

Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas.

„Pilietiškai nusiteikę valstybės tarnautojai Lietuvoje yra ne skatinami, o deja – baudžiami. Nemanau, kad esu moraliai nusižengęs Konstitucijos nuostatai, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nes būtent žmonių, o ne savo interesus bandžiau apginti“, – VTEK sprendimą komentavo P.Martinkėnas.