- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pamario miškuose sužieduotas rudasis peslys netrukus turėtų pakilti į pirmąją savo gyvenime didžiąją kelionę. Lietuvoje tai pirmas šios rūšies atstovas, kuriam uždėtas jo judėjimą fiksuosiantis siųstuvas.
Prisegė siųstuvą
Įrenginys paukščiui prisegtas Kauno Tado Ivanausko muziejaus darbuotojų ir fondo "Padėkime ereliams" iniciatyva.
Tačiau pagelbėti šiai operacijai buvo pakviestas Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Eigirdas, kuris taip ženklino ne vieną sparnuotį.
"Man teko tvirtinti siųstuvus gandrams, tad jau turėjau patirties. Paukštis prieš gerą mėnesį buvo paženklintas dar lizde. Siųstuvas tvirtinamas specialiomis petnešomis. Lietuvoje tai pirmas toks bandymas stebėti rudąjį peslį. Tai labai reta rūšis. Iš viso pas mus peri gal tik 20–35 poros. Juodųjų peslių yra daugiau", – pasakojo V. Eigirdas.
Ornitologai, be gandrų, dar yra siųstuvais žymėję erelius rėksnius – Manolo, Žalgirį, Leitę, Metidą.
"Bus įdomu stebėti, kaip šis paukštis skris, kur žiemos – iki šiol nedaug žinome apie jų migraciją. Rudieji pesliai stebimi įvairiais sezonais, tačiau nežinoma, ar tai vietiniai sparnuočiai", – pasakojo ornitologas.
Siųstuvu rudasis peslys paženklintas Šilutės rajone, kur šiemet lizde išaugino tris jauniklius.
"Paukštis ir toliau laikosi savo teritorijoje, kuri išties didelė. Jis reguliariai skrenda medžioti net 5 km nuo lizdo, o kartais nutolsta ir beveik 10 km, net išskrisdamas už Lietuvos ribų. Tad neseniai uždėtas siųstuvas jau suteikė svarbių žinių apie šios rūšies veisimosi metu aprėpiamą teritorijos dydį", – aiškino gamtininkas.
Gandrai – jau Afrikoje
O štai pamaryje siųstuvais ženklinti gandrai jau paliko gimtinę.
"Šiais metais paženklinome dar vieną paukštį, tad iš viso stebime devynių gandrų keliones. Per Gandrines Lietuvoje buvo likęs tik vienas gandras, visi jau buvo išskridę. Pirmieji trys gandrai šiuo metu jau net pasiekė Afriką. Kiti dar keliauja. Paskutinis žymėtas gandras taip pat paliko pamarį", – pasakojo V. Eigirdas.
Specialistas analizuoja, ar tai, kad gandrai vis anksčiau palieka gimtuosius kraštus, gali reikšti besikeičiantį paukščių migracijos laiką?
Seks: siųstuvai paukščiams segami specialiomis petnešomis. / Fondo "Padėkime ereliams" nuotr.
"Išvadas galima būtų teigti tik po ilgesnio stebėjimo, tačiau šiemet gandrai, palyginti su praėjusiais metais, keliomis dienomis anksčiau paliko lizdus. Tiesa, šie gandrai šiemet anksčiau grįžo. Tačiau tolimieji migrantai turi savus laikrodžius. Jei jau išperėjo ir išaugino vaikus, jie nelaukia, traukia piečiau. Paukščiai labiau taikosi prie palankių oro srautų. Pirmieji gandrai pagavo labai gerą oro srovių koridorių, nes iki Afrikos nuskrido per dvi savaites. Per dieną jie įveikdavo net po 700 km", – stebėjosi V. Eigirdas.
Vieni gandrai, skrisdami į Afriką, įveikia net 10 tūkst. km atstumą. Kiti pasirenka Čadą ar Sudaną, iki kurių – 5–6 tūkst. km.
Anties siųstuvas – erelio lizde
O štai neįtikėtina istorija dalijasi kiti ornitologai, susivieniję į Gamtosaugos projektų vystymo fondą "Padėkime ereliams".
Specialiu siųstuvu Prancūzijoje pernai buvo pažymėta eurazinė cyplė. Tačiau viena prancūzų stebėta antis užfiksuota miške, kuris tikrai nėra tinkamas vandens paukščiams.
Siųstuvas prarado ryšį, ir prancūzai nustojo sekti paukštį. Tačiau staiga, praėjus metams, siųstuvas ėmė veikti, tikėtina, gavęs saulės šviesos. Signalas sklido iš Lietuvos.
Paaiškėjo, kad signalas sklido iš tos vietos, kur greta yra jūrinio erelio lizdas. Prancūzų ornitologai paprašė lietuvių kolegų pagalbos.
Dažniausiai jūrinių erelių lizdai yra sunkiai prieinamose vietovėse, itin aukštuose medžiuose. Lietuviams pavyko surasti siųstuvą, jis buvo iškritęs iš lizdo ir kabėjo krūmuose. Matyt, dėl to ir pradėjo veikti po metų pertraukos.
Tikėtina, kad antį sumedžiojęs jūrinis erelis parsitempė jį su grobiu, nors šie plėšrūnai dažniau minta žuvimis nei vandens paukščiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas3
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės5
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...
-
Apleistas pastatas bus parduotas aukcione: matininkai pagaliau įveikė užduotį11
Istorija dvelkianti Puodžių gatvė turi savo bėdą – 13 numeriu pažymėtą pastatą. Daugelis klaipėdiečių prisimena, kad jame ilgą laiką veikė „Caritas“, vienoje jo dalyje varguoliai gaudavo rūbų, kitoje veikė pigiausia visoje K...
-
Švenčiant Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines – tradicinis bėgimas uostamiestyje14
Minint Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio Dragūnų batalionas pirmą kartą kviečia klaipėdiečius prisijungti prie tradicinio bėgimo, kuris vyks jau šį penktadienį, kovo 29-ąją. ...
-
Gamtinių reikalų – į Neringos skverą3
Neringos kvartale, prie daugiabučių namų, savaitgalį du neblaivūs asmenys demonstravo, kad neturi jokio gėdos jausmo. Viešoje vietoje jie praeivių ir nepilnamečių akivaizdoje atlikinėjo gamtinius reikalus. Vienas tai darė priešais vaik...
-
Kuprinė evakuacijai – pigiau nei siūlo verslas39
Karo bijantiems lietuviams verslininkai jau siūlo pirkti gerokai per šimtą eurų kainuojančią evakuacinę kuprinę. Joje esą yra visi reikalingi daiktai, kurių galėtų prireikti prasidėjus kariniams veiksmams. Tačiau daugelį šių daikt...
-
Klaipėdoje – dar viena erdvė jaunimui2
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje atverta nauja Atvira jaunimo erdvė. Tilžės gatvėje įsikūrusiame bibliotekos padalinyje nuo šiol įrengta vieta, kur jaunuoliai galės praleisti laisvalaikį. Įkurtuves ...