- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nedaug kas galėjo pagalvoti, kad ateis laikas, kai Klaipėdos uostas kas mėnesį skaičiuos daugiau nei po pusę milijonų tonų krovos smukimą.
Sparčiai mažėja krova
Deja, faktas toks, kad, pernai per penkis mėnesius krovęs 18,7 mln. tonų, šiemet Klaipėdos uostas per tą patį laiką kraus 15,36 mln. tonų. Penkių mėnesių krovinių netektis siekia 3,34 mln. tonų. Klaipėdos uosto krovos kritimas per 5 mėnesius siekė 17,9 proc.
Išlieka tendencija, kad Klaipėdos uosto krova ir toliau mažės. Po 4 mėnesių krovos kritimas buvo 16 proc. Vien per gegužę Klaipėdos uostas neteko beveik 1 mln. tonų krovinių.
Priminsime, kad po 4 mėnesių buvo krauta 2,38 mln. tonų mažiau krovinių, po 5 mėnesių – jau 3,34 mln. tonų krovinių mažiau.
Tai lėmė ne kas nors kita, o „Belaruskalij“ trąšų netektis. Šiemet birių krovinių krova Klaipėdos uoste yra 4,61 mln. tonų arba 49,4 proc. mažesnė nei pernai. Šiemet iš viso krauta 4,73 mln. tonų krovinių, kai pernai jų buvo 9,35 mln. tonų.
Į šią krovinių kategoriją įeina ir grūdai. Jų krova Klaipėdos uostas taip pat negali ypač džiaugtis. Lietuviškų grūdų iš praėjusių metų derliaus buvo mažiau. Iš Ukrainoje sukauptų 25 mln. tonų į Klaipėdos uostą eksperimentiniais traukiniais per Lenkiją pavyko pritraukti vos dešimtį tūkst. tonų. Neįmanoma masiškai gabenti krovinių per šalį, kur geležinkelio vėžė yra kitokia nei Ukrainoje ir Lietuvoje.
Klaipėdos uosto verslo planams Ukrainos grūdus gabenti tokia pat vėže per Baltarusiją nelemta išsipildyti. Baltarusijos prezidentu save įvardijantis Aliaksandras Lukašenka laikomas Rusijos tarnu, nes savo šalies teritoriją suteikė agresijai prieš Ukrainą. Šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškiai pasakė, jog per A.Lukašenkos Baltarusiją savo grūdų negabens.
Dėl išnykusio Baltarusijos tranzito, bet kokio kito tranzito užblokavimo iš Rytų, Klaipėdos uostas, o kartu ir Lietuva bus viena iš labiausiai nuo sankcijų nukentėjusių šalių.
Taikosi į milijoną TEU
„Nereikia mums tų baltarusiškų trąšų, naftos produktų. Dėl to tik geriau Klaipėdai, nes aplinka bus švaresnė, ir Lietuvai, nes per ją važiuos mažiau traukinių“, – buvo girdėti vertinimų viešoje erdvėje tuo momentu, kai buvo įvedamos sankcijos „Belaruskalij“ trąšoms.
Buvo, yra ir, matyt, išliks daug diletantiško požiūrio į uosto krovą, kad ir dėl „Belaruskalij“ trąšų. Jos tiek iš vagonų į sandėlius, tiek iš sandėlių į laivus būdavo kraunamos uždaru ciklu ir tarša beveik nesklido.
Pildosi kažkada vieno mokslininko pasakyta mintis, kad Klaipėdos uoste užtektų kelių kilometrų krantinių, prie kurių būtų tik konteinerių terminalai.
Bet štai „Belaruskalij“ trąšų neliko, traukiniai nebevažiuoja, į Lietuvos geležinkelius investuoti milijardai ES eurų nebeefektyvūs, tūkstančiai uosto, geležinkelių, juos prižiūrinčių bendrovių darbuotojų nebereikalingi.
Pildosi kažkada vieno mokslininko pasakyta mintis, kad Klaipėdos uoste užtektų kelių kilometrų krantinių, prie kurių būtų tik konteinerių terminalai. Tai esantys patys švariausi kroviniai, o visų kitų teršalų Klaipėdai uoste neva nereikia.
Prieš kokius 5–7 metus tokia mokslininko idėja atrodė absurdiška, bet ne dabar. Realybė rodo, kad į Klaipėdos uostą plūstelėjo konteineriai.
Šiemet per penkis mėnesius Klaipėdos uoste krauta 404 309 tūkst. TEU konteinerių. Tai 157 tūkst. TEU arba 63,5 proc. daugiau nei pernai per tą patį laiką. Reikalas paprastas. Kai į Rusijos uostus nebeplaukia laivai su konteineriais, dalis konteinerių nusėda Baltijos šalių uostuose.
Tai paaiškina skaičiai. Per penkis mėnesius Kaliningrado uoste konteinerių krauta 47,5 proc. mažiau, Ust Lugos uoste 33,4 proc. mažiau, Sankt Peterburgo uoste – 27,7 proc. mažiau. Tuo tarpu visi Baltijos šalių uostai, krovė daugiau konteinerių – Ryga (+18,8 proc.), Ventspilis (+16,1 proc.), Liepoja (+111,7 proc.). Tai gali reikšti, kad, nebegabenant konteinerių per Rusijos uostus, jie į šią šalį, galbūt ir Baltarusiją, iš Baltijos uostų gabenami sunkvežimiais. Schema tokia – Lietuvos vežėjas atveža prie sienos, perduoda puspriekabę su prekėmis, Baltarusijos vežėjui ir šis rieda į Maskvą. Tokia schema sankcijoms apeiti.
Jei tokia schema išliks, galima tikėtis, kad Rusijos Baltijos regionų uostų konteinerių krova toliau mažės, o Baltijos uostų krova toliau augs. Iki metų pabaigos Klaipėdos uosto lauktų "pritrenkianti" perspektyva. Jam atsirastų šansas pirmą kartą įveikti 1 mln. TEU krovos ribą.
Naftos ir dujų paklausa
Vertėtų paminėti ir su vadinamaisiais energetiniais ištekliais susijusius Klaipėdos uosto niuansus.
Pastaruosius metus dėl prarandamų naftos produktų, taip pat ir iš Baltarusijos, Klaipėdos uoste nuolat krito skystųjų produktų krova. Šiemet ji auga. Per 5 mėnesius krauta 171,8 tūkst. tonų arba 5,8 proc. daugiau nei pernai.
Priežastis paprasta – lemia tarp skystųjų produktų esančios suskystintos gamtinės dujos (SGD). Šiemet Klaipėdos SGD terminalas dirba intensyviai. Dėl karo Ukrainoje keičiantis dujų pirkimo iš Rusijos sistemai, Klaipėdos SGD sulaukė klientų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Estijos, Lenkijos, Latvijos.
„Klaipėdos naftos“ SGD komercijos vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė teigė, kad pasiūla suteikti suskystintųjų gamtinių dujų išdujinimo paslaugą šiemet esanti keturis kartus didesnė nei pajėgumas.
Pagal galiojančią tvarką Klaipėdos SGD terminalas pirmiau turi patenkinti Lietuvos poreikius, o po to pajėgumas skiriamas klientams iš kitų šalių.
Įspūdingą krovos rezultatą šiais metais demonstruoja ir Būtingės terminalas. Per penkis mėnesius jis krovė 3,179 mln. tonų žalios naftos. Tai 745,8 mln. tonų arba 30,6 proc. daugiau nei pernai per tą laiką.
Skaičiuojant procentais Būtingės naftos terminalo krovos augimas šiemet yra pats didžiausias tarp visų Baltijos ir Rusijos Baltijos jūros regiono uostų.
Priminsime, kad per Būtingės naftos terminalą gabenama nafta, skirta Mažeikiuose esančiai „Orlen Lietuva“ naftos gamyklai aprūpinti. Ją valdančio Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ vadovybė pranešė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios nebeperka rusiškos „Urals“ naftos, ji tiekiama iš Šiaurės jūros ir kitų su Rusija nesusietų regionų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos – sporto aikštynas2
Už pusę milijono eurų iš miesto biudžeto šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos įrengtas naujas sporto aikštynas. Iki tol šioje daugiau nei pusantro hektaro užimančioje mokyklos teritorijoje dažniausiai telkšo...
-
Automobilių stovėjimo aikštelės neįgaliojo vietoje – duobė
Baltijos prospekte prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neįgaliesiems skirtoje vietoje – duobė. Dėl kokių priežasčių ji galėjo atsirasti, nežinoma, tačiau dėl to į parduotuvę atvykę negalią turintys klie...
-
Klaipėdos darbo inspekcijos vadovui – ieškinys1
Prokuratūra iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario Vytauto Ročio, einančio ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovo pareigas, siekia priteisti per 10 tūkst. eurų. Įtariama, kad tokia suma nepagrįstai panau...
-
Bendruomeniškiausios Lietuvos seniūnijos titulas – Priekulei
Respublikinio bendruomenių konkurso „Bendruomenė – Švyturys 2023 – kelias į sėkmę“ apdovanojimuose nuskambėjo ir Klaipėdos rajono vardas. Priekulės seniūnija su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kult...
-
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – ribojimai dėl statybos darbų1
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – laikinai ribojamas eismas. Čia vykdomi vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos darbai. Nors buvo planuota iki balandžio 26-osios šiuos darbus užbaigti, dėl nenumatytų aplinkybių to ...
-
Palangoje – pokyčiai dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą2
Ketvirtadienį Palangos savivaldybės taryba apsisprendė dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą nustatytose apmokestinamose kurorto vietose pokyčių. Jie priimti Palangos rinkliavų centro siūlymu. ...
-
Po rietenų dėl automobiliais užgrūstų kiemų – atsakas: lopšelis-darželis aikštelės neatvers1
Baltijos prospekte daugiabučių gyventojai piktinasi, esą šalia esantis lopšelis-darželis turi didelę stovėjimo aikštelę, tačiau draudžia joje vaikų tėvams statyti mašinas. Automobiliai paliekami daugiabučių kiemuose, o ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje3
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų24
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...