Bylinėjasi su buvusiu vadovu

Specializuotą pervežimo vandens transportu bei hidrotechninių įrenginių statybos veiklą vykdanti bendrovė „Green Line Shipping“ asocijuojasi su didžiule krovinių gabenimo kompanija.

Iš tiesų tai nėra didelė Lietuvos bendrovė, kuri anksčiau buvo registruota Šiauliuose, o dabar Klaipėdoje. Joje pagal oficialius duomenis dirba 3 „Sodros“ drausti darbuotojai. Jos pajamos siekdavo po kelis milijonus eurų.

Jau kurį laiką bendrovė bylinėjasi teismuose su buvusiu jos steigėju, vadovu ir buvusiu vienu iš savininkų. Iš jo prašoma priteisti beveik 110 tūkst. eurų.

Istorija prasidėjo dar 2010 m., kai bendrovė iš Lietuvos verslo paramos agentūros 50 proc. verslo finansavimo projektui gavo per 60 tūkst. eurų subsidiją.

Jau 2010 m. spalį agentūros atstovai pastebėjo, kad veikla, kuriai skirtas finansavimas, nevykdoma. Tas pats konstatuota ir 2011 m. gegužę.

2013 m. atlikus detalų patikrinimą konstatuota, kad projektas vykdytas netinkamai, buvę pateikti netikę projekto vykdymo dokumentai. Tų pačių metų gruodį Ūkio ministerija projektą nutraukė.

Lietuvos verslo paramos agentūros teises perėmusi valstybės įmonė Turto bankas per teismą su delspinigiais, palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis iš bendrovės išsireikalavo 109 tūkst. 925 eurus.

Slėpė sandorį nuo savininko

Nuo 2012 m. bendrovę valdė Lichtenšteino Kunigaikštystėje registruotas juridinis asmuo.

2016 m. pirmojoje pusėje „Green Line Shipping“ akcininkas atsitiktinai sužinojo apie buvusį verslo projektą, dėl jo bendrovei padarytą žalą. Paaiškėjo, kad verslo projekte buvę naudoti ir pačios bendrovės pinigai.

Siekiant išsiaiškinti galimos neteisėtos buvusio vadovo veiklos aplinkybes, jis 2016 m. gegužę buvo atšauktas iš vadovo pareigų, perkeltas į pavaduotojo pareigas, o 2017 m. birželį atleistas iš darbo.

2017 m. gruodį antstoliai pradėjo pinigų išieškojimą iš „Green Line Shipping“ po teismo sprendimo, kuris dėl nutraukto verslo projekto buvo VĮ Turto banko naudai.

2018 m. sausio 31 d. iš „Green Line Shipping“ sąskaitos buvo paimti 109 tūkst. 925 eurai. Ji nusprendė juos išsiieškoti iš buvusio bendrovės steigėjo ir vadovo.

Sutartis buvo nenaudinga

Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė, kad buvęs vadovas turi sumokėti žalą atsiradusią dėl sustabdyto verslo projekto.

Bendrovė verslo projekto paraiškoje nurodžiusi, kad teikia skolų sudengimo ir valdymo paslaugas bei konsultacijas. Todėl ji norinti padidinti įmonės našumą bei konkurencingumą.

Tam esą būtinas elektroninio verslo valdymo sprendimas. Tačiau realiai tokios veiklos, kuriai teikė paraišką, bendrovė nevykdė.

Teismo posėdžio metu buvęs vadovas negalėjo nurodyti, kur yra ilgalaikis nematerialusis turtas – tarpusavio skolų padengimo proceso valdymo informacinė sistema. Teismas sprendė, kad tokie jo veiksmai negalėjo būti vertinami kaip verslo rizika.

Teismo vertinimu, bendrovės vadovas pasirašė pačiai bendrovei akivaizdžiai nenaudingą sutartį, jos neketino vykdyti, taip atlikdamas neteisėtus, su protingo, rūpestingo ir apdairaus vadovo elgesiu nesuderinamus veiksmus. Todėl, teismo vertinimu, jis turi prisiimti atsakomybę už bendrovei kilusias neigiamas pasekmes.

Lietuvos apeliacinis teismas šiemet gegužę paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą. Nepadėjo argumentas, kad vadovas projekto ėmėsi neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų. Ir tai, kad jis projektą teikęs sąžiningai, nes jis buvęs patvirtintas Lietuvos verslo paramos agentūroje ir sudaryta jo vykdymo sutartis. Todėl, jo nuomone, tai buvęs verslo projektas, kuris nenusisekęs, bet ne koks nors sąmoningai suplanuotas veiksmas.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas.