Pajūryje pavasariu dar nekvepia

Šaltis nepaleidžia pajūrio iš savo gniaužtų. Miestiečiai skundžiasi, kad labiausiai nuo speigo kenčia automobiliai. Žmonės, kuriems labiau rūpi gamta, jaudinasi dėl badaujančių paukščių ir laukinių gyvūnų.

Naktį į ketvirtadienį klaipėdiečiai jautė didžiulį šaltį, bet sinoptikai patikino, kad ta naktis nebuvo žvarbiausia šią žiemą, oro temperatūra krito iki 15,1 laipsnio.

Šiemet būta kur kas šaltesnių naktų. Pavyzdžiui, sausio 17-osios naktį Klaipėdoje užfiksuota kol kas rekordinė oro temperatūra – 19,9 laipsnio žemiau nulio.

Sinoptikai bent dabar greito atšilimo nenumato. Sausio 15-osios naktis gali būti panašiai šalta, termometrų stulpeliai gali leistis iki 15 laipsnių ar net žemesnės padalos.

Ir ornitologai tikina, kad paukščiai artėjančio pavasario dar nepranašauja. Ankstesniais, kur kas šiltesniais metais, tokiu laiku jau pasirodydavo kai kurie migruojantys paukščiai. Šiemet nieko panašaus dar nestebima.

Netoli žiemojančios pempės, žąsys ir kai kurie kiti sparnuočiai jau kelis kartus bandė grįžti namo, bet pakeliui pajusdavo, kad žvarbos veikiausiai neišgyvens, ir sukdavo atgal į žiemojimo vietas.

Dėl didelio sniego sluoksnio ir žemos temperatūros sparnuočiai dabar išgyvena sunkiausią metą.

Atokiau nuo miesto dabar labiausiai badauja plėšrieji paukščiai. Ypač jiems sunku, kai dieną saulė aptirpdo viršutinį sniego sluoksnį, o naktį sušalęs jis virsta ledo pluta. Plėšrūnai nepajėgia jo įveikti ir nepasiekia graužikų.

Neseniai Ventės rago ornitologijos stoties specialistams buvo pranešta apie itin retų dviejų liepsnotųjų pelėdų žūtį.

Ornitologas Vytautas Eigirdas norintiesiems pagelbėti šiems sparnuočiams patarė nenešti į mišką vištienos.

Kur kas geriau būtų nukasti nuo kokio nedidelio plotelio sniegą iki pat žemės ir paskleisti ant jos šiaudų bei papilti grūdų. Čia imtų rinktis graužikai. Ši vieta taptų natūralia lesykla plėšriesiems paukščiams.

Šalta žiema yra žiaurios, bet natūralios atrankos metas.

„Pats mačiau ant marių neprieinamoje vietoje įšalusią gulbę, kitą dieną ten bebuvo tik kauliukai. Ji tapo maistu ereliams ir lapėms, juk jie taip pat turi maitintis. Kad ir kaip žiauriai skambėtų, visi gyvūnai nori maitintis. Antžmogiška be pagalbos palikti kažkur mieste ar prie kelio sužeistą ilgakaklę“, – patikino ornitologas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių