- Eglė Jurevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viešai deklaruojama meilė gyvūnams dažnai ne tik neturi jokio ryšio su šiltais jausmais, bet ir su elementariu žmogiškumu. Neatsakingi šeimininkai atsibodusius ar tiesiog nereikalingais tapusius augintinius it daiktus išgrūda į šaltį arba tiesiog permeta per gyvūnų globos namų tvorą. Pasirodo, kiekvieną mėnesį į uostamiesčio globos namus patenka apie 100 šunų ir kačių.
Išmetė į konteinerį
Klaipėdietė Ilona pasakojo prieš metus iš gyvūnų globos namų parsivežusi Kalėdų išvakarėse lauke sušalti paliktą šunytį.
"Spaudoje perskaičiau žinutę apie Kalėdų išvakarėse konteineryje rastus išbadėjusius šuniukus. Dar visai mažyčius prieš mėnesį gimusius 4 šuniukus kažkas įmetė į konteinerį ir be sąžinės graužaties paliko mirti. Tądien lauke spigino 20 laipsnių šaltis. Sušalusius ir išsekusius gyvūnus rado ir į gyvūnų globos namus nuvežė praeiviai", – pasakojo moteris.
Klaipėdietė nedelsdama susisiekė su globos namų darbuotojais ir vieną šuniuką parsivežė namo.
"Negalėjau atsistebėti žmonių žiaurumu. Kaip galima taip beširdiškai elgtis? Gyvūnai jaučia šaltį, alkį, skausmą taip pat kaip ir žmonės. Abejoju, ar augintinius į šaltį išmetę asmenys drįstų taip pasielgti su savo vaikais. Už tokį poelgį reikėtų sodinti į kalėjimą", – piktinosi Ilona.
Prabėgus metams, moteris teigė nė karto nepasigailėjusi savo sprendimo.
Pašnekovė džiaugėsi, kad šuniukas užaugo stiprus, sveikas, aktyvus ir yra labai draugiškas.
"Parsivežusi gyvūną nenutuokiau, kokia jo veislė, sveikatos būklė, ar didelis užaugs. Dabar namuose laksto didžiulis Labradoro veislės mišrūnas", – šyptelėjo klaipėdietė.
Daugiausia kančių – soduose
Per 2018-uosius uostamiestyje užregistruota 11 gyvūnų gerovės pažeidimo atvejų.
Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko valstybinio veterinarijos inspektoriaus Antano Baužos teigimu, likimo valiai paliktų gyvūnų dažniausiai vykstama gelbėti į sodų bendrijas.
"Neretai šeimininkai sodybose lankosi tik du tris kartus per savaitę. Gyvūnai paliekami be priežiūros, nešeriami, ištroškę, augintinio laikymo vieta būna užteršta ekskrementais", – teigė A.Bauža.
Taip pat pažeidimas nustatomas, jeigu augintiniams nepakanka erdvės patenkinti fiziologinius poreikius, vyksta nelegalus gyvūnų veisimas.
Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas neslėpė, kad apie netinkamomis sąlygomis laikomus augintinius praneša kaimynai, pavieniai asmenys, gyvūnų mylėtojai.
Registruoja ir šeškus
Anot gyvūnų teisių apsaugos specialistų, gyvūnų ženklinimas padėtų sumažinti į gyvūnų globos namus patenkančių keturkojų skaičių ir padėtų demaskuoti neatsakingus, gyvūnus likimo valiai paliekančius šeimininkus.
Šiuo metu Lietuvoje šunų ir kačių ženklinimas bei registravimas Gyvūnų augintinių registre vis dar nėra privalomas.
Kilus visuomenės nepasitenkinimo bangai, dar 2016 m. įsigaliojęs privalomas gyvūnų ženklinimas poodinėmis mikroschemomis po kelių mėnesių buvo atšauktas.
Žmonės sunerimo, jog mokestis už gyvūnų ženklinimą nuguls ant jų pečių.
Šiuo metu šeimininkai patys sprendžia, ženklinti augintinį ar ne.
Gyvūnų augintinių registro duomenimis, sausį Klaipėdos miesto savivaldybėje užregistruoti 1 291 katė, 3 266 šunys ir 23 šeškai.
Kalytę sviedė per tvorą
Gyvūnų globos namų darbuotojai kasdien susiduria su žmonių abejingumu ir žiauraus elgesio su gyvūnais apraiškomis.
Pasak Klaipėdos regiono gyvūnų globos tarnybos "Nuaras" darbuotojos Eglės Mulevičiūtės, kartais žmonių žiaurumas pribloškia net ir visko mačiusius darbuotojus.
"Labiausiai įsiminė atvejis, kai norėdami atsikratyti sergančio šuns šeimininkai jį paliko mirti miške. Išsekusį, ant kojų sunkiai pastovintį šunį rado žmonės. Gyvūnas sirgo, jį kamavo didelis uždegimas. Bandėme jį išgydyti, tačiau nepavyko. Prie tokių vaizdų priprasti neįmanoma", – pasakojo E.Mulevičiūtė.
Moteris taip pat prisiminė neseniai nutikusį įvykį, kai trijų mėnesių kalytės auginti nepanorę klaipėdiečiai gyvūną tiesiog permetė per tvorą.
Išsekusį, ant kojų sunkiai pastovintį šunį rado žmonės.
Spėjama, jog žmonės baiminasi nuobaudų, gresiančių už gyvūno palikimą be globos.
Pasak pašnekovės, nubausti žiauriai su augintiniais pasielgusius šeimininkus pavyksta ne visada, mat dažniausiai pritrūkstama įrodymų.
"Nepaisant gyvūnų teises ginančio įstatymo, teisiškai įrodyti nusižengimą labai sudėtinga. Neretai tenka susidurti ir su pareigūnų, tyrėjų abejingumu", – tikino "Nuaro" darbuotoja.
Pabėga ir prižiūrėti gyvūnai
Kartais dėl šeimininkų neapdairumo į prieglaudas patenka ir prižiūrėti, mylimi gyvūnai.
E.Mulevičiūtės teigimu, Klaipėdoje vis dar gyvuoja įprotis šunims leisti lakstyti be priežiūros.
Pasiklydę keturkojai atsiduria globos namuose.
"Jeigu gyvūnas paženklintas, šeimininkus surasti paprasta. Nutinka ir taip, kad gyvūną grąžiname anksčiau nei žmogus suprato, kad augintinis pabėgo", – teigė pašnekovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką1
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai2
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Kunigiškėse – įtarimai žiauriu elgesiu su gyvūnais: katinas krito taip lyg širdies smūgis ištiko3
Septyniolika kačių per savaitę – tiek skaičiuoja netekę Palangos Kunigiškių gyvenvietės žmonės ir įtaria, kad katės nunuodytos. Jeigu Kunigiškėse primėtyta žiurknuodžių – žmonės bijo ne tik dėl augintinių. ...
-
Klaipėdiečius kviečia į talką7
Šiemet Klaipėdą švarinti kviečiama paskutinį balandžio savaitgalį. ...
-
Lietuvos jūrų muziejuje prasideda 45-asis sezonas
Lietuvos jūrų muziejus pradeda 45-ąjį sezoną, dirbdamas ne tik savaitgaliais, o nuo trečiadienio iki sekmadienio. ...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Bandė pasiskinti gyventojų pasodintų narcizų9
Joniškės gatvėje buvo pastebėta moteris, kuri, išlipusi iš savo automobilio, bandė nusiskinti praėjusių metų rudenį vietinių gyventojų pasodintus narcizus. Atlikti šį „darbą“ jai esą sutrukdė vyras, tuo met...