Quantcast

Pabėgėlių laivuose vengiama lyg pandemijos

Kas yra pabėgėliai Lietuvoje jau pajutome savo kailiu, nes privalome rūpintis svetimais, siaubą aplinkai keliančiais žmonėmis.

Jūreiviai nelegalus apkūlė

Dar didesnis rūpestis būna pabėgėliai laivuose. Jie įšliaužia į laivą tyliai, pasislepia ir, jei laiku nepastebėsi, pamatysi juos iš slėptuvės išlindusius jau jūroje.

Ne vienas Lietuvos jūrininkas yra susidūręs su nelegalais laivuose. Buvęs laivyno gydytojas Pragiedrulis Velička pasakojo istoriją, kaip dar buvusios Lietuvos jūrų laivininkystės laive, išplaukus iš Maroko, jau atviroje jūroje pasirodė du marokiečiai.

Nors įgula prieš išplaukiant iš Maroko laivą apžiūrėjo, tačiau niekam netoptelėjo į galvą, kad du nelegalai lyg gyvatės susirangys ir slėpsis ant denio sukrautose plastmasinių plastmasinių žarnų rietuvėse.

Lietuvos laivo įgula uždarė nelegalus į atskirą kajutę, maitino, gydytojas rūpinosi jų sveikata. Po poros mėnesių atplaukus į Sautamptono uostą jie nepastebimai išlipo iš laivo. Įgula juos sugaudė dar uoste, sugrąžino į laivą. Iš įniršio jūreiviai nelegalus apkūlė. Jei nelegalai būtų pakliuvę anglams, greičiausiai laivą būtų areštavę.

Marokiečiai vėl plaukiojo, skundėsi nuobodžiu gyvenimu laive. Kai laivas grįžo į Maroką, šios šalies valdžia sutiko pasiimti nelegalus, bet už tai pareikalavo 15 tūkst. JAV dolerių. Laivininkystė pinigus sumokėjo, kad tik atsikratytų jais.

Apžiūri laivą du kartus

Tokia istorija buvo prieš porą dešimtmečių. Per tą laiką niekas nepasikeitė. Nelegalai įvairiuose Afrikos uostuose ir toliau stengiasi lyg šešėliai įsėlinti ir pasislėpti laivuose. Klaipėdietis, jūrų kapitonas Rimantas Michailovas nuolat plaukioja iš Portugalijos, Prancūzijos ir Ispanijos į Maroką. Jo laivas gabena po 7 tūkst. tonų metalo, iš kurio marokiečiai darosi armatūrą statyboms.

Rimantas Michailovas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Man pasisekė, kad laivas nėra sudėtingas, jame nelegalai neturi kur pasislėpti“, – sakė jūrų kapitonas R.Michailovas.

Anot kapitono, kaskart prieš laivui išplaukiant iš Maroko uosto daromos dvi jo apžiūros – prieš atsišvartuojant nuo krantinės ir dar kartą – išleidžiant iš laivo locmaną.

Afrikos valstybėse negali nieko žinoti – nelegalas į laivą gali įšliaužti ir tuo metu, kai prie jo prisišvartuoja locmanų kateris. Nelegaliame versle sukasi dideli pinigai, todėl bandomos išnaudoti bet kokios landos.

Jūrų kapitonas R.Michailovas teigė, kad dirbant linijoje tarp Europos ir Maroko su nelegalais dar nesusidūrė. Buvo tik afrikiečių bandymų įsiskverbti į laivą ir jį apvogti. Afrikos uostuose visada turi būti ypač atsargus.

Sugrąžinimas apaugo formalumais

Nelegali migracija laivais yra žinoma nuo seniausių laikų. Mūsų laikais ji suklestėjo ypač smarkiai. Ieškodami

geresnio gyvenimo į laivus skverbiasi ne tik Afrikos, bet ir Centrinės ar Pietų Amerikos gyventojai. Neretai nelegaliai į laivus stengiasi pakliūti ir savose šalyse kriminalinius nusikaltimus įvykdę asmenys.

Į laivus patenkama skirtingais būdais. Vieni apsimeta krovos meistrais, kiti duoda kyšius ir įsitaiso konteineriuose ar tarp krovinių. Pagrindinė laivų migrantų masė skverbiasi lyg žiurkės per švartavimo lynus, inkarų angas, naudojasi specialiais kabliais. Yra fiksuota atvejų, kai nelegalai keliaudavo netgi ant laivų vairo plunksnos.

Nelegalai laivuose jūrų kapitonui ir jūrininkams yra baisiau už pandemiją. Prieš 2–3 dešimtmečius jūroje pastebėjus nelegalą, susitarus su vietos žvejais, jį dar buvo galima grąžinti į krantą. Dabar nelegalo grąžinimo procedūra yra apaugusi įvairiausiais biurokratiniais reikalavimais ir formalumais. Procedūra yra panaši į tą, kokią dabar patiria Lietuva, gavusi nelegalų „dozę“ iš Baltarusijos.

Laivo kapitonui gali kilti didelių problemų, jei nelegalai jų teisių gynėjams pasiguostų, kad juos laive blogai maitino, nedavė vaistų, aprangos, neskyrė atskiros kajutės ar dar blogiau, jei pasakys, kad vertė atlikti kokius nors darbus. Bet koks nelegalas laive įgulai sukuria didžiulį nepatogumą, nervinę įtampą.

Kaip ir Lietuvai, kuri grąžina vieną kitą emigrantą, taip ir laivo savininkams, norint grąžinti zuikius tektų jiems nupirkti bilietus, skirti pinigų kelionės išlaidoms.

Daugėjant nelegalių asmenų, laivyboje įsigali nauja paslauga: laivo savininkai draudžiasi nuo nelegalių migrantų. Tokiu atveju zuikių grąžinimo išlaidas, kurios gali siekti kelias dešimtis tūkstančių JAV dolerių, apmoka draudimo kompanijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Grieztai

Grieztai portretas
Ginti lauk visus parazitus atgal, is kur atsibaste! Jokiu baidykliu Lietuvoje negalima priimti! Visus prijauciancius “politikus”, i politini siukslyna!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Gargždų gyventojus išgąsdino suveikusi sirena
    Gargždų gyventojus išgąsdino suveikusi sirena

    Trečiadienio vakarą, prieš 19 val., Gargžduose nerimo įvarė staiga miesto centre ėmusi kaukti sirena. ...

  • Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?
    Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?

    Gyventojai jau vis aktyviau važinėja dviračiais ar paspirtukais, į kuriuos kėsinasi vagišiai. Jų grobiu dažniausiai tampa neprirakinti, be priežiūros palikti, neretai ir brangiai kainuojantys dviračiai. Pareigūnai pataria ženklinti savo turt...

    1
  • Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena
    Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena

    Šiandien, Didįjį penktadienį, uostamiesčio gatvėmis klaipėdiečiai neš maždaug šešių metrų kryžių. Šis Kristaus kančios apmąstymams skirtas Kryžiaus kelias tikintiesiems yra vienas svarbiausių įvykių prie&sca...

    5
  • Klaipėda puošiasi šventėms
    Klaipėda puošiasi šventėms

    Uostamiestis pamažu ruošiasi Velykoms. Kai kur prie daugiabučių namų matyti kiaušiniais papuoštos medžių šakos, prie Kultūros centro Žvejų rūmų – velykinė instaliacija, o parduotuvių vitrinose irgi yra velykinių ...

    2
  • „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
    „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas

    Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...

  • Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą
    Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą

    Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...

    9
  • Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!
    Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!

    1. Jei perkate naujas padangas parduotuvėje ir servise, ten galite nemokamai atiduoti ir senąsias. Tik turi atitikti perkamų–paliekamų padangų kiekis ir tipas: jei perkate lengvojo automobilio padangas, traktoriaus ar sunkvežimio padangų palikti n...

    5
  • „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje
    „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje

    Milijonai keleivių, šimtai tūkstančių transporto priemonių. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo darbingi ne vien perkėlimų skaičiumi. Ilgametes marių laivybos tradicijas puoselėjanti įmonė įgyvendina ambicingus p...

    5
  • Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais
    Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais

    Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...

    13
  • Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras
    Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras

    Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...

    13
Daugiau straipsnių