Quantcast

Paauglių pramogos kelia siaubą: iki nelaimės – vienas žingsnis

Vasarą vaikai, jaunuoliai, ypač paaugliai, norėdami smagiai praleisti laiką, sugalvoja įvairių pramogų, visai nesusimąstydami, kad jos gali būti labai pavojingos. Socialiniuose tinkluose padaugėjo nuotraukų, kuriose matyti, kaip nepilnamečiai sėdi daugiaaukščiuose ant palangių prie atvertų langų ar net vaikšto ant pastatų stogų. Tokios "pramogos" ima kelti rimtą susirūpinimą.

Iškritusį pagavo praeivė

Tragiškų vaikų kritimų pro langus ir balkonus gerokai padaugėjo užpernai. 2020 m. birželio 11 d. Kaune iš 6 aukšto iškrito ir žuvo ketverių metų berniukas.

Panaši mirtis tą pačią vasarą pasiglemžė ir iš 13 aukšto iškritusį penkiametį. Apie nelaimę tėčiui ir sesei pranešė tragišką brolio mirtį matęs jo dvynys.

2020-ųjų rugpjūtį Klaipėdoje Taikos prospekte iš 4 aukšto pro langą iškrito pusantrų metų berniukas. Laimei, jį sugavo pro šalį ėjusi moteris. Nors įvyko stebuklas, medikų pagalbos jam vis dėlto prireikė, tačiau mažylis išgyveno.

2021-aisiais Vilniaus apskrities policijos pareigūnai gavo pranešimą apie sostinės V.Vaitkaus gatvėje iškritusį ir žuvusį 11 m. berniuką.

Šiemet pranešimų apie vaikų kritimus iš aukštai Klaipėdos policijos pareigūnai dar nebuvo gavę.

Tačiau pavienių atvejų, kai nepilnamečiai elgėsi nesaugiai, pasitaikė.

Vaikščiojo ant bėgių

"Klaipėdos apskrities Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų duomenimis, per 2022 m. kol kas gauta tik pora panašaus pobūdžio pranešimų. Sausio pradžioje pranešta, kad pora paauglių nesaugiai vaikščiojo ant uostamiestyje esančio tvenkinio ledo, balandį buvo pranešta, kad taip pat Klaipėdoje nepilnamečiai nesaugiai vaikščiojo šalia geležinkelio bėgių. Miesto pareigūnai pažymi, kad ir šią žiemą šventiniu laikotarpiu pranešimų apie petardas ar fejerverkus leidusius nepilnamečius, palyginti su ankstesniais metais, buvo mažai", – nurodė Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė.

Pasak jos, Klaipėdos apskrities bendruomenės ir prevencijos skyriaus pareigūnai nuolat vykdo įvairias priemones, per kurias lanko jaunimo pamėgtas vietas, bendrauja su jaunuoliais, stebi, ar nepilnamečiai nevartoja alkoholinių gėrimų, nerūko.

Taip pat vykdomos tikslinės prevencinės priemonės dėl saugaus elgesio prie geležinkelių ir vandens telkinių.

Jūra vaikams iki kelių, o jei kas nutinka, neduok Dieve, tėvams – jūra ašarų.

Už saugumą atsakingi tėvai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Alina Žilinaitė sakė, kad atsitikus tragedijai vaikų teisių gynėjai kviečiami tik į tas šeimas, kuriose auga daugiau negu vienas vaikas.

"Tikslesnę statistiką turėtų policija, kurios atstovai pirmieji vyksta į įvykio vietą ir fiksuoja žūtį. Tais atvejais, kai žūsta vaikas, tačiau šeimoje nėra daugiau vaikų, vaiko teisių gynėjai nėra kviečiami. Jeigu šeimoje yra daugiau vaikų, tuomet vykstame aplankyti jų, vertiname pagalbos poreikį ir ją pasiūlome. Dažniausiai prireikia psichologinės pagalbos", – pasakojo Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja.

Šios tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Liubinaitė priminė, kad už vaiko saugumą visų pirma atsakingi tėvai.

"Vaiko teisių gynėjai primena, kad vaiko tėvai ar kiti už jį atsakingi žmonės turi pasirūpinti, kad vaikas iki šešerių metų be objektyvios priežasties neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Taip pat reikėtų įvertinti, ar vaikas yra pakankamai suaugęs ir brandus, kad klausytų tėvų nurodymų, jiems nebūnant šalia", – kalbėjo R.Liubinaitė.

Grėsmė: medikai perspėja, kad vasarą ypač padaugėja vaikų traumų, kai imama pramogauti ant batutų. Tomo Raginos nuotr.

Jūra iki kelių – ašarų jūra

Vienoje Klaipėdos mamyčių socialinių tinklų grupėje pasklido nuotrauka – Jūrininkų g. 10 daugiabučiame name ant palangės sėdi nepilnametė, šalia jos stovi dar vienas asmuo. Po šiuo įrašu pasipylė pasibaisėjimo kupini komentarai.

"Jūra vaikams iki kelių, o jei kas nutinka, neduok Dieve, tėvams – jūra ašarų", – komentavo Lina.

Kiti stebėjosi, jog tai apskritai fotografuojama, užuot imantis konkrečių veiksmų ir užkertant kelią galimai nelaimei.

"Gal lengviau apskaičiuoti, kuris čia butas, nueiti pas tėvus ir papasakoti apie situaciją? Gal tėvai net nežino. Jums, manau, tėvai būtų neapsakomai dėkingi už rūpestį ir tokią informaciją", – teigė Ligita.

Kai kurios mamos tikino, kad, norėdamos išvengti baisių tragedijų, net uždarytus langus palieka be rankenų.

"Aš langų rankenas išsukinėjau dėl trejų metų vaiko. Gyvename antrame aukšte, bet, pasirodo, ir tokiems mažiukams reikia panašių priemonių, nes jie elgiasi visiškai neatsakingai", – konstatavo moteris.

Tačiau kitiems klaipėdiečiams tokia grėsmių prevencija atrodo pernelyg išpūstas burbulas, esą kas gi paauglystėje nesėdėjo ant palangės?

Vasarą – traumų pikas

Anot Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjo Džeraldo Kazio Sivickio, įprastai vasarą vaikų traumatizmas pasiekia piką, nes atsiranda daugiau aktyvios vaikų veiklos vietų.

"Kaip ir pastaraisiais metais, šiemet daugiausia traumų įvyksta važiuojant paspirtukais, juos "vejasi" batutai. Daugiausia traumų patiria paaugliai, kurie aktyviai važinėja paspirtukais, dviračiais, riedlentėmis, aktyviai žaidžia krepšinį, futbolą, tinklinį. Ant batutų dažniau nukenčia 2–6 m. amžiaus vaikai. Ypač kai jie paliekami be suaugusiųjų priežiūros, o batutai būna be apsauginių tinklų", – kalbėjo Dž.K.Sivickis.

Kadangi maži vaikai vos pradėję vaikščioti tyrinėja aplinką, dažnai nukenčia dėl nudegimų, karštos kavos, arbatos ar sriubos.

"Atskirai galima paminėti nudegimus. Pakanka akimirkos, kad mažas vaikas užsiverstų karštos kavos puodelį, o pasekmės dažnai būna labai skaudžios. Vasarą ir grilio sezonas, nepamirškite, kad vaikai neturi žaisti prie karštų kepsninių ir atviros ugnies. Vieni paaugliai neturi kurti laužų, kepsninių, naudoti degiųjų skysčių. Skaudžiausios traumos įvyksta veikiant didelei žalojančiai energijai: tai eismo įvykiai, kritimai iš didelio aukščio, sužalojimai veikiančiais mechanizmais – diskiniais pjūklais, įvairiomis staklėmis, žemės ūkio technika. Tokiais atvejais dažnos dauginės traumos, kai įvyksta kaulų lūžiai, galvos smegenų pažeidimai, vidaus organų sužalojimai. Pasekmės juntamos kartais ir visą gyvenimą", – sakė Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjas.

Į atskirą traumų grupę išskirti skendimai, kurie itin dažnai baigiasi mirtimi.

Vis dėlto daugelio traumų įmanoma išvengti ar bent sumažinti jų pasekmes.

Daugiausia galimybių padėti turi tėvai, jei jie pastebi pasikeitusią savo vaiko emocinę būseną.

Įrašai verčia susirūpinti

Turintiems psichologinių problemų vaikams vasara – taip pat sudėtingas metų laikas.

"Turime suprasti, kad daliai jaunų žmonių vasara yra tikrai šaunus laikas, kai jie gali užsiimti smagiomis veiklomis, leisti laiką su draugais, ilsėtis. Tačiau kitai daliai jaunų žmonių tai gali būti nelengvas laikas, kai sudėtingiau patekti pas psichikos sveikatos specialistus, išlaikyti adekvatų užimtumą ir dienos režimą", – pabrėžė psichologinę pagalbą vaikams ir paaugliams teikiančios tarnybos "Vaikų linija" savanorių mokytoja, psichologė Indrė Žutautaitė.

Jos pastebėjimu, pastaruoju metu jaučiamas paauglių, kurie rašo apie savižudybę internete, pagausėjimas.

"Kalbant apie vaikų ir paauglių emocinės būsenos pasikeitimus vasarą, vienareikšmiško atsakymo, kodėl tie pakitimai atsiranda, nėra. "Vaikų linija" teikia emocinę paramą telefonu, elektroniniais laiškais ir pokalbiais internetu. Pavasario ir vasaros mėnesiais savižudybės tema sulaukėme tiek pat skambučių telefonu ir laiškų, kiek ir žiemos mėnesiais. Tačiau padaugėjo besikreipiančiųjų, kurie samprotauja apie savižudybę pokalbiais internetu", – tikino psichologė.

Daugėja baimės ir nerimo

I.Žutautaitė nurodė, kad nuo 2021 m. savižudybės yra dažniausia kreipimųsi į "Vaikų liniją" tema.

Antroje svarbiausių temų sąrašo vietoje rikiuojasi santykiai su draugais ir tėvais, taip pat padaugėjo baimės ir nerimo, skundų dėl fizinės sveikatos, laisvalaikio ir užimtumo iššūkių.

"Daugiausia galimybių padėti turi tėvai, jei jie pastebi pasikeitusią savo vaiko emocinę būseną. Labai svarbu tokiu atveju kalbėtis ir rimtai vertinti tai, ką pasakoja vaikas ar paauglys. Taip pat reikėtų nepabijoti kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, nes kartais iš vaikų girdime, kad jie yra motyvuoti ir norėtų lankyti psichologo konsultacijas, tačiau tam reikalingas tėvų sutikimas, o tėvai dvejoja", – tvirtino I.Žutautaitė.

Drąsos apie savižudybę kalbėti atvirai ir tiesiai galima įgyti tam skirtuose mokymuose. Uostamiestyje juos kartais organizuoja Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras.


Kaip apsaugoti vaikus?

Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjas Dž.K.Sivickis priminė kai kurias saugos taisykles ir patarė saugoti savo vaikus.

• Leiskite vaikui važiuoti dviračiu, paspirtuku, riedlente tik dėvint apsauginį šalmą. Galvos traumos vaikų amžiuje labai dažnos.

• Nevažiuokite paspirtukais sulipę po kelis.

• Nevažiuokite, neikite tamsiu paros metu keliais be atšvaitų.

• Nepalikite vaikų vienų be priežiūros ant batutų, ypač kai ten kartu šokinėja daug skirtingo amžiaus vaikų.

• Nepalikite be priežiūros karštų skysčių: kavos, arbatos ir kitų tose vietose, kurias gali pasiekti mažametis.

• Neleiskite vaikams žaisti prie karštų kepsninių, grilio, laužų.

• Neleiskite nardyti vandens telkiniuose, kuriuose nežinomas dugnas.

• Neleiskite vaikų prie veikiančių mechanizmų: žemės ūkio technikos, pramoninių įrenginių, elektros įrankių, staklių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių