Nuotekas į Kuršių marias išleidžia 21 įmonė: į vandenį patenka ir nafta, ir sunkieji metalai

  • Teksto dydis:

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) paskelbė duomenis, kiek ir kokių medžiagų oficialiai patenka į didžiausią taršą patiriančią Kuršių marių dalį ties Klaipėda. Nuotekos šioje vietoje išleidžiamos 67 išleistuvais, dalis jų – nevalytos.

„Klaipėdos sąsiauris priskiriamas labai pakeistų vandens telkinių grupei, kurio hidromorfologinė, fizinė ir cheminė būklė dėl ūkinės veiklos yra stipriai pakitusi“, – teigiama AAA paviešintoje ataskaitoje „Paviršinių, gamybinių, komunalinių nuotekų kiekis ir kokybė Klaipėdos uosto akvatorijoje 2020 metais“.

Šiemet pateikti duomenys rodo, kad į labiausiai teršiamą Kuršių marių dalį – 12 km Klaipėdos sąsiaurį nuo Kiaulės nugaros iki jūros vartų – leidimus išleisti nuotekas turėjo 21 įmonė, valdanti 67 nuotekų išleistuvus. Per metus jais į Kuršių marias pateko daugiau nei 87 mln. kub. metrų nuotekų.

Nuotekos išleidžiamos pagal AAA išduotus integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) taršos leidimus.

Išleidžiamų nuotekų kokybė skiriasi

AAA duomenimis, didžioji dalis, per 70 mln. kub. metrų, į marias išleidžiamų nuotekų yra nereikalaujančios valymo ir išvalytos iki reikiamų normų – 16 mln. kub. metrų. Prie pirmųjų priskiriamas aušinimo vanduo, paviršinės nuotekos, Lietuvos jūrų muziejaus gamybinės nuotekos.

Tačiau į vandens telkinį taip pat pateko ir nepakankamai išvalytos (257 tūkst. kub. metrų) bei visiškai nevalytos (74 tūkst. kub. metrų) nuotekos.

Ataskaitoje pažymima, kad daugiausia nepakankamai išvalytų nuotekų išleido bendrovė „Vakarų techninė tarnyba“ Malkų įlankoje (85,82 tūkst. kub. metrų), bendrovė „Malkų įlankos terminalas“ (47,20 tūkst. kub. metrų), bendrovė „Klasco“ (40,01 tūkst. kub. metrų).

Nevalomas nuotekas išleido bendrovė „Vakarų techninė tarnyba“ centrinėje uosto dalyje (58,59 tūkst. kub. metrų) ir bendrovė „Baltic Premator Klaipėda“ (10,18 tūkst. kub. metrų), Kruizinių laivų terminalas (3,98 tūkst. kub. metrų),  „Klasco“ (1,41 tūkst. kub. metrų).

Teršalų kiekiai metams bėgant nekinta

Kaip teigia ataskaitą parengę ekspertai, kartu su nuotekomis į marias pateko per 1953 tonas teršalų. Šis kiekis buvo mažesnis nei 2019 metais, tačiau praktiškai atitiko 2018 metų lygį.  Išleistų su nuotekomis teršalų kiekis 2017–2020 metais vidutiniškai kasmet siekė 2115 tonų.

Daugiausia teršiančių medžiagų pateko su įmonės „Klaipėdos vanduo“ komunalinėmis ir paviršinėmis nuotekomis – 1799 tonos. Kitos įmonės iš viso išleido 154 tonų teršalų.

Iš bendro įmonių sąrašo išskiriamas „Klaipėdos vanduo“, kurios išleistuvais kartu su komunalinėmis ir lietaus nuotekomis į marias pateko 212 tonų chloridų, 122 tonos bendrojo azoto, 117 tonų skendinčių medžiagų, 68 tonos nitratų azoto, 35 tonos amonio azoto, 0,6 tonos naftos produktų ir kitų teršalų.

Į Kuršių marias su kitų objektų nuotekomis daugiausia išleista cheminio deguonies suvartojimo medžiagos ir chloridų, atitinkamai 931 tonos ir 270 tonos. Dauguma įmonių su nuotekomis išleido skendinčių medžiagų (191 tona), biocheminio deguonies suvartojimo medžiagos (162 tonos), bendro azoto (133 tonos), bendro fosforo (8 tonos).

Kitų teršalų – naftos produktų, sunkiųjų metalų ir kitų medžiagų – bendras kiekis sudarė 5,57 tonos. Pastarajame aptinkamas švinas, cinkas, gyvsidabris, varis, aliuminis ir kiti metalai.

„Grigeo Klaipėda“ sąraše nėra

Prieš dvejus metus taršos incidento epicentre atsidūrusi uostamiesčio kartono gamintoja „Grigeo Klaipėda“ ataskaitoje neminima. AAA pažymi, jog pirminio nuotekų valymo pati bendrovė nebeatlieka. Nuo 2020 m. sausio mėnesio jos gamybinės nuotekos tiesiogiai perduodamos į įmonės „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo įrenginius.

Remiantis ankstesnių metų duomenimis, bendrovė į nuotekų valymo įrenginius per metus išleisdavo nuo 700 tūkst. iki 1 mln. kubinių metrų nuotekų, arba apie 1 proc. visų į uosto akvatoriją išleistų nuotekų.

Šios bendrovės nuotekose iki pirminio valymo buvo aptinkamos organinės kilmės medžiagos: biocheminio deguonies suvartojimo medžiagos, bendrasis azotas ir bendrasis fosforas.

Baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti bendrovei ir keliolikai fizinių asmenų ketinama atversti rugsėjį. „Grigeo Klaipėda“ yra skelbusi, jog dėl taršos prisiima teisinę ir moralinę atsakomybę bei savo iniciatyva įgyvendina teršalus iš Kuršių marių šalinančias aplinkos atkūrimo priemones.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Mane uzliuliavo, aptemde prota pi.de.ru ZALIOS PASAKOS. Net elektra pazaliavo nuo sudu.

Joo

Joo portretas
Visi kas netingi, pusė Lietuvos šika ir my*a į Kuršių marias, o aplinkosauga dalija leidimus.

Jo,

Jo,  portretas
jau kelios dienos kai nakty Pietiniam rajone pakelia iš miego neaiški smarvė kuri vėliau apie 2-4 val. pasikeičia į stiprų naftos dvoką. Matyt vėl atsukamos per savaitgali kažkieno sklendės, atidaromi filtrai ir nuorinamos benzino talpos su sisternom. Verslo žulikams kaip visada giliai nusispjaut į viską na o valdžiagyviai irgi atsimena žmones tik kai ateina rinkimai... Nenustebčiau jei vieną dieną pagauta teršėja Grigėjo iš nusikaltėlės pavirstų į nukentėjusią, ir iš Valstybės prisiteistų savo nuostolių atlyginimą - pas mus Lietuvos piliečio interesui nedirba ne tik valstybininkai, politikai bet ir teisėsauga
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių