- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojų triūsą gelbstint ruonius ir jūrų paukščius vainikavo ilgai lauktas įvykis – vienos unikaliausių šalies įstaigų kompleksą papildė modernus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras. Neseniai ES fondų ir Lietuvos jūrų muziejaus lėšomis įgyvendintas projektas reikšmingas ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui.
Pokytis – esminis
Naujasis centras pirmiausia skirtas Baltijos jūros ruoniukams gydyti ir reabilituoti.
Kasmet šalies pajūryje randama per 20 paliktų pilkųjų ruonių jauniklių ar sužalotų suaugusių ruonių. Tokia ne tik intensyvėjančios žvejybos, laivybos ir taršos kaina – pastaruoju metu jaučiama ir didelė klimato kaitos įtaka.
Daugiau nei 30 metų nukentėjusiais gyvūnais specialistams tekdavo rūpintis naudojantis dviem nedidelėmis voniomis viename Lietuvos jūrų muziejaus kabinetų.
Dabar pokytis – esminis, sako įstaigos direktorė Olga Žalienė: „Gyvūnams sukurtos sąlygos, kurios maksimaliai pritaikytos tiek jiems slaugyti, gydyti, tiek išmokyti gyventi natūralioje aplinkoje.“
Naujajame centre pasirūpinta visa reikiama maisto ruošimo, laikymo atitinkamomis sąlygomis, gyvūnų patikros, operacine ir kita įranga. Suprojektuotos specialiosios patalpos su šešiais vidiniais ir keturiais atvirais lauko baseinais (didžiojo rezervuaro tūris siekia net 280 kub. m), specialus baseinas skirtas ir paukščiams.
Atskleis nematytą pusę
Į specialistų rankas patekusius nukentėjusius ruonius iš pradžių tenka šerti suskystintu ėdalu, tik vėliau jie įgunda misti žuvimis. Galiausiai, priaugę svorio, sustiprėję ir pasiekę reikiamą fizinę būklę, gyvūnai paleidžiami į laisvę.
Kaip pripažino O. Žalienė, bendromis ES fondų ir Lietuvos jūrų muziejaus lėšomis įgyvendintas ambicingas projektas, kurio vertė siekia beveik 3 mln. eurų, atskleis daugeliui iki šiol nematytą įstaigos veiklos pusę.
Neabejojama, kad lankytojų neliks nepastebėta ir tai, kaip organiškai šis objektas įsiliejo į muziejaus ansamblį ir Kuršių nerijos gamtovaizdį – jį atkartoja apželdinti pastato stogai ir fasado siluete atsispindinčios kopų formos.
Plačios partnerystės erdvės
„Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras į kitą kokybę perkelia ne tik gyvūnų gelbėjimą, gydymą, reabilitaciją, bet ir suteikia impulsą gyvūnams tyrinėti, jiems stebėti laisvėje. Jau dabar mūsų komanda, padedama siųstuvų, stebi keturis ruonius ir fiksuoja labai įdomius duomenis, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus vadovė. – Įsijungėme į HELCOM Baltijos jūros gyvūnų išsaugojimo grupę, kurios tikslas – stebėti ne tik įvairius ekscesus patiriančius ruonių jauniklius, bet ir tirti gyvūnų gaišenas, įvertinant jų fiziologinę, anatominę situaciją ir nustatant, kokią įtaką gyvūnams daro pokyčiai Baltijos jūroje.“
Taigi su naujojo centro pažangiomis galimybėmis įstaigai atsiveria nauji bendradarbiavimo, dalijimosi patirtimi su kitais partneriais horizontai.
„Šiandien galime išties kokybiškai dalyvauti gyvūnų populiacijos išsaugojimo ir gausinimo darbe. Panašūs centrai veikia Nyderlanduose, Vokietijoje, Lenkijoje, tačiau rytinėje Baltijos dalyje esame tokie vieninteliai, tad į mus jau dairosi ir latviai – jie norėtų atvežti savo šalyje randamus ruonius“, – kalbėjo pašnekovė.
Laukia pirmųjų rastinukų
Lietuvos jūrų muziejaus vadovės teigimu, ne mažiau svarbi naujojo centro veiklos sritis – skleisti žinią apie skaudžią Baltijos gyvūnijos situaciją, šviesti žmones, įkvėpti juos svarbiems pokyčiams.
Dėl žmogaus veiklos mūsų jūra tampa nebepalanki gyvūnams. Skaičiuojama, kad 80 proc. žuvų resursų yra sunaikinta, tad ruonėms ne visada pavyksta sukaupti pakankamai energijos žindymo periodui.
„Žmogus taip įsiterpęs į gamtos procesus, kurie turėtų būti organiški, savaiminiai, kad jau ne vienus metus vyksta anaiptol nedžiuginantys procesai – ruonių jauniklius motinos palieka visai sunykusius, paliegusius. Tad padėti kenčiančiam, negaluojančiam gyvūnui – moralinė mūsų pareiga, turime susimąstyti, kiek ir mes esame kalti, kad dabar tie gyvūnai taip jaučiasi“, – sako O. Žalienė.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre per sezoną planuojama priimti 30–40 ruoniukų – pirmieji jų bus pavasario rastinukai. „Jau esame visiškai pasiruošę, laukiame savo pacientų“, – šyptelėjo pašnekovė.
Kol kas muziejaus specialistai savo dėmesį skiria sužeistiems sparnuočiams – dviem kirams ir nuodėgulei.
ES investicijos
Lietuvos Respublikos finansų ministerija siekia atkreipti dėmesį, kad ES fondų investicijos prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, kuria esminius pokyčius ir skatina gyventojus jaustis aktyvia Europos bendruomenės dalimi. 2021–2027 m. laikotarpiu Lietuva įgyvendins investicijų daugiau kaip už 7,5 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo2
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?7
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas13
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?4
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus47
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...