Nukentėjusiems jūrų gyvūnams – pažangiausia pagalba

Pokytis – esminis

Naujasis centras pirmiausia skirtas Baltijos jūros ruoniukams gydyti ir reabilituoti.

Kasmet šalies pajūryje randama per 20 paliktų pilkųjų ruonių jauniklių ar sužalotų suaugusių ruonių. Tokia ne tik intensyvėjančios žvejybos, laivybos ir taršos kaina – pastaruoju metu jaučiama ir didelė klimato kaitos įtaka.

Daugiau nei 30 metų nukentėjusiais gyvūnais specialistams tekdavo rūpintis naudojantis dviem nedidelėmis voniomis viename Lietuvos jūrų muziejaus kabinetų.

Dabar pokytis – esminis, sako įstaigos direktorė Olga Žalienė: „Gyvūnams sukurtos sąlygos, kurios maksimaliai pritaikytos tiek jiems slaugyti, gydyti, tiek išmokyti gyventi natūralioje aplinkoje.“

Naujajame centre pasirūpinta visa reikiama maisto ruošimo, laikymo atitinkamomis sąlygomis, gyvūnų patikros, operacine ir kita įranga. Suprojektuotos specialiosios patalpos su šešiais vidiniais ir keturiais atvirais lauko baseinais (didžiojo rezervuaro tūris siekia net 280 kub. m), specialus baseinas skirtas ir paukščiams.

Atskleis nematytą pusę

Į specialistų rankas patekusius nukentėjusius ruonius iš pradžių tenka šerti suskystintu ėdalu, tik vėliau jie įgunda misti žuvimis. Galiausiai, priaugę svorio, sustiprėję ir pasiekę reikiamą fizinę būklę, gyvūnai paleidžiami į laisvę.

Kaip pripažino O. Žalienė, bendromis ES fondų ir Lietuvos jūrų muziejaus lėšomis įgyvendintas ambicingas projektas, kurio vertė siekia beveik 3 mln. eurų, atskleis daugeliui iki šiol nematytą įstaigos veiklos pusę.

Neabejojama, kad lankytojų neliks nepastebėta ir tai, kaip organiškai šis objektas įsiliejo į muziejaus ansamblį ir Kuršių nerijos gamtovaizdį – jį atkartoja apželdinti pastato stogai ir fasado siluete atsispindinčios kopų formos.

Plačios partnerystės erdvės

„Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras į kitą kokybę perkelia ne tik gyvūnų gelbėjimą, gydymą, reabilitaciją, bet ir suteikia impulsą gyvūnams tyrinėti, jiems stebėti laisvėje. Jau dabar mūsų komanda, padedama siųstuvų, stebi keturis ruonius ir fiksuoja labai įdomius duomenis, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus vadovė. – Įsijungėme į HELCOM Baltijos jūros gyvūnų išsaugojimo grupę, kurios tikslas – stebėti ne tik įvairius ekscesus patiriančius ruonių jauniklius, bet ir tirti gyvūnų gaišenas, įvertinant jų fiziologinę, anatominę situaciją ir nustatant, kokią įtaką gyvūnams daro pokyčiai Baltijos jūroje.“

Taigi su naujojo centro pažangiomis galimybėmis įstaigai atsiveria nauji bendradarbiavimo, dalijimosi patirtimi su kitais partneriais horizontai.

„Šiandien galime išties kokybiškai dalyvauti gyvūnų populiacijos išsaugojimo ir gausinimo darbe. Panašūs centrai veikia Nyderlanduose, Vokietijoje, Lenkijoje, tačiau rytinėje Baltijos dalyje esame tokie vieninteliai, tad į mus jau dairosi ir latviai – jie norėtų atvežti savo šalyje randamus ruonius“, – kalbėjo pašnekovė.

Laukia pirmųjų rastinukų

Lietuvos jūrų muziejaus vadovės teigimu, ne mažiau svarbi naujojo centro veiklos sritis – skleisti žinią apie skaudžią Baltijos gyvūnijos situaciją, šviesti žmones, įkvėpti juos svarbiems pokyčiams.

Dėl žmogaus veiklos mūsų jūra tampa nebepalanki gyvūnams. Skaičiuojama, kad 80 proc. žuvų resursų yra sunaikinta, tad ruonėms ne visada pavyksta sukaupti pakankamai energijos žindymo periodui.

„Žmogus taip įsiterpęs į gamtos procesus, kurie turėtų būti organiški, savaiminiai, kad jau ne vienus metus vyksta anaiptol nedžiuginantys procesai – ruonių jauniklius motinos palieka visai sunykusius, paliegusius. Tad padėti kenčiančiam, negaluojančiam gyvūnui – moralinė mūsų pareiga, turime susimąstyti, kiek ir mes esame kalti, kad dabar tie gyvūnai taip jaučiasi“, – sako O. Žalienė.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre per sezoną planuojama priimti 30–40 ruoniukų – pirmieji jų bus pavasario rastinukai. „Jau esame visiškai pasiruošę, laukiame savo pacientų“, – šyptelėjo pašnekovė.

Kol kas muziejaus specialistai savo dėmesį skiria sužeistiems sparnuočiams – dviem kirams ir nuodėgulei.

ES investicijos

Lietuvos Respublikos finansų ministerija siekia atkreipti dėmesį, kad ES fondų investicijos prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, kuria esminius pokyčius ir skatina gyventojus jaustis aktyvia Europos bendruomenės dalimi. 2021–2027 m. laikotarpiu Lietuva įgyvendins investicijų daugiau kaip už 7,5 mlrd. eurų.