Neringa liks be miškų?

Į Neringą iškylauti susiruošę žmonės šokiruoti – dviračių takas tapo nebeišvažiuojamas, nes nuklotas šakomis, išmaurotas sunkiosios technikos, o visoje pamiškėje stūkso iškirstų kalnapušių kalnai. Akivaizdu čia viena – Neringoje masiškai kertami medžiai. Ir ne vienoje vietoje.

Vaizdai stulbina

Žmonės negali patikėti tuo, ką mato.

Mindami dviračiais nuo Klaipėdos pusės jie mato kalnus iškirstų pušaičių, medžiai guli sukrauti į milžiniškas stirtas, kurios sudaro savotišką tunelį.

Miške sukinėjasi sunkvežimiai, jie važiuoja asfaltuotais dviračių takais. Toliau plyti pliki plotai.

Ne mažiau šokiruoti ir automobiliais į Nidą važiuojantys atvykėliai.

Akį rėžiantis nukirstų medžių vaizdas pasitinka juos kas keli kilometrai. Tvarkingai sukrauti rąstai byloja apie tai, kaip aktyviai Kuršių nerijoje darbuotasi pjūklais.

Septintajame kilometre atsiveria vaizdas ir į jūrą, ir į marias. Jo neužstoja dar pernai čia ošęs jaunuolynas buvusios gaisravietės vietoje.

Jūros pusėje atsivėrė didžiulė plynė, čia augusios kalnapušės – iškirstos.

Keliautojai nespėja atsitokėti nuo netikėtų vaizdų, kai juos pasitinka automobilių stovėjimo aikštelėse sukrauti storų medžių rąstai, o pro šiuos tarp retų pušų nuo kelio atsiveria vaizdas į pilkąsias kopas.

Anksčiau jas užstodavo miškas.

Naglių rezervate dar prieš metus lankytojai pėdindavo miško taku ir tik už kelių šimtų metrų jiems prieš akis atsiverdavo įspūdingos kopos.

Dabar didžioji šio miško medžių dalis guli krūvoje, o pro likusias retas pušis gerai matomos kopos.

Viskas dėl pinigų?

Neringos miškų reikalus išmanantys, bet nedirbantys nei Kuršių nerijos nacionaliniame parke, nei miškų urėdijoje, žmonės neoficialiai kalba, kad didesni nei anksčiau kirtimo mastai praėjusių metų rudenį ir šią žiemą įsibėgėjo iš dalies dar ir todėl, kad tam skirti ES pinigai.

Mat miško kirtimas Neringoje nėra pelningas.

Ilgus metus Smiltynės miškininku dirbęs Algimantas Laurinaitis taip pat girdėjo, kad Neringos miškuose atsirado plikų plotų.

"Mano akimis, kalnapušių kirtimas – nieko baisaus, tik tempai pernelyg dideli. Anksčiau mes kirsdavome po penkis hektarus per metus, todėl kirtimai niekam smarkiai neužkliūdavo, ypač nuo kelio matomuose plotuose. Kuršių nerijos miškai labai skiriasi nuo kitų Lietuvos miškų, todėl ten dirbti reikia visiškai kitaip. Galbūt prašalaičiui atrodo keistai tie kirtimai, bet girininkui miško projektas – kaip kunigui – maldaknygė. Kitaip jie nė negali elgtis", – kalbėjo A.Laurinaitis.

Vykdė "kopų atidengimo" planą

"Miškininkams kuo daugiau miško, tuo geriau. Mūsų tikslas, kad oštų miškai ir juose būtų visiems gera. Jei tik mes galėtume nevykdyti kirtimų, mes to tikrai nedarytume. Suprantame, kad esame kaip ant lėkštės, kad ir ką darytume, žmonės visa tai stebi ir mato. Mums tie kirtimai neša nuostolius, jokios naudos nėra. Kirsti turime dėl aplinkosauginių reikalavimų, gamtotvarkos projektų ir priešgaisrinės prevencijos", – tikino Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis.

Miškų urėdo pavaduotojas Kuršių nerijai Linas Žarnauskas paaiškino, kad kalnapušės per maždaug 120 gyvavimo metų atliko savo vaidmenį (sustiprino smėlynus) ir galiausiai paseno. Atėjo laikas jas keisti.

"Šiemet sutapo, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija vykdė nerijos tvarkymo bei kopų atidengimo planą, kitaip sakant, kraštovaizdžio formavimo kirtimus. Šie darbai sutapo su mūsų kirtimais, todėl susidarė įspūdis, kad Neringoje masiškai kertami miškai, – paaiškino T.Zaleckis. – Mes plynus kirtimus vykdėme tik ten, kur augo gamtinę brandą pasiekusios kalnapušės, kitaip tariant, sumedėjusios, pasenusios kalnų pušys. Jų mediena yra labai sakinga, be galo greitai dega ir sukelia milžinišką kaitrą. Didžiausias kalnapušių plotas iškirstas septintajame kilometre. Kitose vietose iškirsti mažesni, maždaug pusės hektaro ploteliai, kurie bus palikti savaiminiam atžėlimui."

Jei per trejus metus šiuose plotuose savaime neužaugs paprastosios pušys ir berželiai, atželdinimu pasirūpins miškininkai.

Dalį parduos aukcionuose

Miškininkai tikina ekonominės naudos, kirsdami šiuos plotus, neturintys. Daugiau nei gali atsodinti ir išvežti, kirsti medžių esą nesiima.

Pasak T.Zaleckio, esą šiuo klausimu tariamasi ir su visuomene. Apie ketinimus kirsti mišką urėdijos prieš tai informuoja per televiziją bei labiausiai skaitomus interneto portalus ir laikraščius.

Dalį nukirstų medžių ketinama panaudoti gaminant rekreacijai būtinas priemones: suoliukus, stendus.

Be to, nacionalinio parko darbuotojai medieną ketina panaudoti gamtotvarkai: kopų, kopagūbrių ir paplūdimių šlaitų tvirtinimui.

Tam tikras kiekis medienos bus parduotas aukcionuose.

Kirtimo liekanas taip pat ketinama parduoti vietos gyventojams, jei jie to norės. Apie 80 proc. jų bus panaudota Nidos katilinėje, kaip kuras išgauti energiją.

Kirs ir kitais metais

Kirtimus prie dviračio tako vykdė dar nenukirstą mišką aukcione nusipirkusios dvi bendrovės iš Klaipėdos regiono.

Jos turėjo nukirsti, sukrauti ir išvežti pasenusias, pavojingas gaisro požiūriu kalnapušes.

Jeigu pavyks sureguliuoti biokuro rinką, kitais metais bus nukirstas panašus kalnapušių plotas.

Pasak miškininkų, bus iškirsti visi pasenę, arčiausiai dviračių tako augantys kalnapušynai.

Būtent todėl šioje vietoje dabar sukinėjasi sunkioji technika. Kalnapušės čia kertamos mažinant gaisrų grėsmę.

Viena įmonė savo medieną jau išsigabeno. Iki kovo 15 d. visa mediena turi būti išgabenta.

Priešingu atveju ji bus perduota Miškų urėdijos nuosavybėn, tada ją išgabens miškininkai.

Dviračių takas – lyg vaiduoklis

"Kad ir kaip keistai skamba, dviračių takas dabar neturi šeimininko. Šis asfaltuotas takas anksčiau priklausė Kelių direkcijai. Dabar kelininkai savo registruose jo nebemato, jis tapo vaiduokliu. Mes nežinome, kas čia atsitiko. Jo nuosavybės klausimą sprendžia Aplinkos ministerija. Mano žiniomis, jį planuojama kapitaliai remontuoti, – pasakojo L.Zaleckis. – Nors takas nėra mūsų, mes reikalaujame, kad jis būtų kuo mažiau sužalotas, gal net atstatytas. Miško pardavimo sutartyje pasirašoma, kad pirkėjas yra visiškai atsakingas už aplinkos sutvarkymą, o kartu ir tako, kuriuo vežami nukirsti medžiai. Situaciją sekame ir ją kontroliuojame."

Urėdijos darbuotojai gali netinkamai sutartį vykdančius pirkėjus įtraukti į nepatikimųjų sąrašą, o tai jiems galėtų labai skaudžiai atsiliepti finansiškai ir įmonės reputacijai.

Sutarties nesilaikanti bendrovė ilgus metus netektų teisės pirkti rinkoje medieną.

Kuršių nerijoje kalnapušių turėtų likti apie tūkstantį hektarų.

Dalyje iškirstų plotų bus atsodinamos jaunos kalnapušės, kituose plotuose vėliau augs paprastosios pušys ir beržai. O kai kurie plotai liks tušti.

Pasak L.Žarnausko, gaisravietės vietoje iškirsta apie 60 hektarų natūraliai suvešėjusių medžių, kalninių pušų – apie 50 hektarų, planuojama jų iškirsti dar tiek pat.

Paliks pliką kalną

Septintajame kilometre kitapus kelio nuo iškirsto kalnapušėmis apaugusio ploto yra vieno didžiausių Kuršių nerijos miško gaisro vieta.

Čia ataugo jaunuolynas. Šioje vietoje dabar taip pat plika, į krūvas sukrauti nukirsti medžiai.

Pasak T.Zaleckio, Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovai, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, gamtotvarkos specialistai, ornitologai ir kitokie žinovai drauge sprendė, ką daryti su šia vieta.

Jie nutarė tą vietą palikti nuogą, taip parodant gaisrų padarytą žalą.

Šioje vietoje miškas buvo užsisėjęs savaime. Miškininkai patys nenorėjo priimti sprendimo, todėl kvietė ekspertus.

Miškotvarkos projektas, apimantis 2013–2020 metus, numato dalį kalnapušėmis apaugusių plotų iškirsti ir čia pasodinti paprastąsias pušis ir paprastuosius beržus.

Ten, kur kalnapušės sutvirtina šlaitus, jas ketinama palikti.

Taigi, Neringoje jų visų iškirsti neketinama, jos ir toliau sudarys didžiąją augalijos dalį, tik jos bus jaunos ir saugesnės gaisrų požiūriu.

T.Zaleckis tikino, kad nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų vasario vidurio vykdyti kirtimai jau baigti.

Saugo smėlynų gamtą

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser teigė, kad jau prieš dešimtmetį buvo aišku, jog Kuršių nerijoje savaime plintantys miškai daro žalą ne tik biologinės įvairovės gausai, bet ir kraštovaizdžiui, kuris yra didžiausia vertybė UNESKO pasaulio paveldo statusą turinčioje teritorijoje.

Būtent todėl kirtimai buvo numatyti ir Naglių, ir Grobšto rezervatuose. Parko vadovė pripažino, kad tai tapo įmanoma, kai pavyko gauti ES struktūrinių fondų pinigų.

Kirtimus rezervatuose gamtotvarkos specialistai vadina langų atvėrimu į kopas.

"Taip atsitiko, kad šiemet kirtimai vykdomi arčiau kelių, todėl prie kelio galima pamatyti dideles stirtas medžių, o atvykėliams atrodo, kad šių metų kirtimai yra ypač dideli. Atvykėlių nepasitenkinimas kilo todėl, kad važiuojant keliu iš Klaipėdos į Nidą pro išretintą mišką akivaizdžiai matyti kopos, kai kur – ir marios, ir jūra", – teigė T.Zaleckis.

Nacionalinio parko ekologė Emilija Razmienė paaiškino, kad Kuršių nerijoje, medžiams plečiantis į smėlynus, plinta svetimžemės rūšys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Patriotas

Patriotas portretas
Kadangi komentaras buvo ištrintas, pakartosiu dar kartą. Urėdas meluoja sakydamas, kad nėra ekonominės naudos jo padaliniui. Už medienos kirtimą ir ištraukimą sumoka ES pagal Vstt parengtą finansavimo projektą. Visa parduota mediena- urėdijos pajamos nepatiriant išlaidų, t.y. PELNAS. Šakos naudojamos kitame ES finansuojamame projekte, o tai jau nusikaltimas. ES sumoka už medžiagų paruošimą ir tų medžiagų panaudojimą skirtinguose projektuose. To neleidzia ES finansavimo tisyklės. Medienos rekreacijai panaudojama tik 0,01 proc. Visus darbus vykdo viena įmonė. Tiek Vstt tiek urėdijos tiek direkcijos skelbtuose pirkimuose ji laimėtoja. Visi labai susiję. Žmonės, kurie gauna ES finansavimą šalies gerovei didinti, Ją skurdina dar labiau.

smelis

smelis portretas
kaip Gedimino pilis plika ir slaitai slenka,taip ir Kursiu kopu smeli,vejas sunes i marias,30 metu besmegeniai valdzioje,bet Tauta vis tuos pacius besmegenius 'sulipdo' ,beda lipdytojams per juos.

Karolis

Karolis portretas
Nesulaukiu kada užsiriš tas prakeiktas "finansavimas" ir įvairūs ES fondai. Visos bėdos Lietuvoj prasidėjo, kai pradėjome "įsisavinti" svetimus pinigus. Su savo uždirbtais pinigais nei žmogus, nei valstybė tokių nesamonių nedaro.
VISI KOMENTARAI 33
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vitės kvartale lapus šluoja senukai
    Vitės kvartale lapus šluoja senukai

    Lapais užversti kiemai gyventojams taip įkyrėjo, kad su grėbliais rankose į lauką nesibodi išeiti ir senjorai. Pasak Vitės bendruomenės narės Ritos Kuprelienės, jei savo darbą normaliai atliktų daugiabučius administruojančios įmonės darb...

    13
  • „Klaipėdos vanduo“ skelbs naują vadovo konkursą
    „Klaipėdos vanduo“ skelbs naują vadovo konkursą

    Šią savaitę AB „Klaipėdos vanduo“ valdybos posėdyje nutarta nutraukti įmonės generalinio direktoriaus konkurso procedūras ir skelbti naują konkursą. ...

  • Greičio matuokliui – nauja pozicija
    Greičio matuokliui – nauja pozicija

    Artėjant šaltajam sezonui uostamiestyje vėl keičiamos greitį fiksuojančių įrenginių vietos. Minijos gatvėje kurį laiką pažeidėjus fiksavęs greičio matuoklis nuo šiol veiks P.Lideikio gatvėje. ...

  • Kelyje – spąstai vairuotojams
    Kelyje – spąstai vairuotojams

    Jau kurį laiką Perkėlos gatvėje žioji pavojinga smegduobė. ...

    2
  • Dėl beglobių kačių – nerimas
    Dėl beglobių kačių – nerimas

    Nors laukinės katės turi būti šeriamos tik savivaldybės nustatytose vietose ir šiukštu ne po daugiabučių balkonais, gyventojų praktika – kiek kitokia. ...

    7
  • Ieškomas rangovas statyti daugiafunkcį centrą Gargžduose
    Ieškomas rangovas statyti daugiafunkcį centrą Gargžduose

    Šią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė tarptautinį daugiafunkcio centro konkursą. Ieškomas rangovas, kuris suprojektuotų bei pastatytų jau daugiau nei dešimtmetį gyventojų itin laukiamą modernią laisvalaikio ir spor...

    4
  • Nepavyzdingiems verslininkams – nuobaudos
    Nepavyzdingiems verslininkams – nuobaudos

    Nors dauguma uostamiesčio kavinių ir barų savininkų pagal išduotuose leidimuose numatytą terminą jau turėjo nugriauti lauko terasas, šį reikalavimą įvykdė tik pusė patikrintųjų. ...

    2
  • A.Vaitkus į Uosto direkciją negrįš
    A.Vaitkus į Uosto direkciją negrįš

    Po Vilniaus apygardos teismo sprendimo, pagal kurį buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus iš pareigų atleistas teisėtai, Susisiekimo ministerija, regis, neskubės skelbti naujo konkurso direktoriaus pareigoms. ...

    7
  • Režisierius G. Padegimas: „Opera „Kelionė į Tilžę“ diktuoja kūrėjui, o ne atvirkščiai
    Režisierius G. Padegimas: „Opera „Kelionė į Tilžę“ diktuoja kūrėjui, o ne atvirkščiai

    „Iki premjeros laiko liko nebedaug, tad mano mintyse tik būsimos operos vaizdiniai: matau personažus, atskiras scenas... Eduardo Balsio muziką klausiau daugybę kartų. Kita vertus, manau, kad repeticijose turi išlikti improvizacinis pradas&ldq...

  • Kalėdos neaplenks ir Atgimimo aikštės
    Kalėdos neaplenks ir Atgimimo aikštės

    Artėjant šventiniam laikotarpiui aiškėja, kaip šiais metais bus papuoštas miestas. Teatro aikštėje vėl ketinama įžiebti natūralią Kalėdų eglę, be dekoracijų neliks ir Atgimimo aikštė. ...

    5
Daugiau straipsnių