Duoda ir atima

Su sunkia liga kovojanti klaipėdietė Lina (vardas pakeistas – I.L.) nerimauja, kad neteks pagrindinio savo pajamų šaltinio.

Šią baimę pasėjo darbdavys, pareikšdamas, kad valdžia planuoja uždrausti neįgaliesiems dirbti visą darbo dieną.

Vadinasi, jam teks ieškotis kito – visu etatu galinčio dirbti žmogaus.

Kai Linai buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, dirbti ji nenustojo.

Klaipėdietė viena augina mažametę dukrą, tad neįgalumo pašalpos nebūtų užtekę pragyvenimui.

Pasak moters, valdžios draudimas apriboti darbo laiką nurėžtų dalį ir taip menko jos atlygio. Dėl to ji net gali apskritai prarasti darbą.

"Prieš pusmetį baigiau gydytis antros stadijos gimdos kaklelio vėžį, paaiškėjo, kad pavojus gyvybei negresia. Lengviau atsipūčiau, grįžau į darbą. Dėl neįgalumo porą metų gausiu išmoką, tačiau neseniai sužinojau apie valstybės planus nuo kitų metų nebeleisti dirbti visą darbo dieną neįgalumą turintiems asmenims. Tai mane pritrenkė – viena ranka duoda, kita atima", – nepasitenkinimą reiškė pašnekovė.

Taupys neįgaliųjų sąskaita?

Klaipėdos miesto savivaldybės Neįgaliųjų reikalų tarybos nario ir Neįgaliųjų draugijos pirmininko Vlado Alsio manymu, siūlymas apriboti darbo laiką diskriminuoja neįgaliuosius ir varžo jų pasirinkimo laisvę.

Išeitų, jei gauni išmokas, nėra ko tau dirbti. Nelogiška. Kiekvieno negalia – skirtinga.

"Nesuprantu, kodėl žmonės su negalia negalėtų dirbti? Aš pats ir mano sesuo turime negalią, ji dirba visą darbo dieną, nes darbas yra prie kompiuterio. Jeigu žmogus gali, tai kodėl ne? Juk dėl to negalia nesumažės. Gal Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įsivaizduoja, jei darbingumas yra 35 proc., tai žmogus turi dirbti trečdalį darbo dienos? Išeitų, jei gauni išmokas, nėra ko tau dirbti. Nelogiška. Kiekvieno negalia – skirtinga", – teigė V.Alsys.

Jo žodžiais, Lietuvoje ir taip nesudaromos sąlygos dirbti didelę negalią turintiems žmonėms.

"Įsivaizduokite, žmogus vos valdo rankas, kojas, faktiškai guli lovoje, bet jam valstybė pripažino 20 proc. darbingumą. Argi ne absurdas? Tai tegul sudaro sąlygas jam dirbti. Atimti uždarbį – labai lengva. Nereikia galvoti, kad neįgalieji dirba tik samdomus darbus, jie yra ir įmonių vadovai, tai kokie ribojimai jiems bus taikomi?" – stebėjosi pašnekovas.

"Ir taip neriamės iš kailio, kad žmones su negalia ištrauktume iš namų, juos įdarbintume. Kad jie pajudėtų, nekankintų savęs ir savo artimųjų ir nekeiktų valstybės. O dabar vėl atgal į namus nori sukišti", – apmaudavo V.Alsys.

Darbo neturi tūkstančiai

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Eglės Samoškaitės, šiuo metu nėra numatyti jokie darbo teisės aktų pakeitimai, susiję su negalią turinčių darbuotojų darbo trukmės apribojimais.

Tiesa, apie nustatytą 30–55 proc. darbingumą žmogus turi pranešti savo darbdaviui.

"Tiek sudarant darbo sutartį, tiek ją vykdant, darbdavys su darbuotoju gali susitarti dėl ne viso darbo laiko, tai yra, darbo laiko normos, kuri yra mažesnė, negu darbuotojui pagal jo darbo veiklą taikoma darbo laiko norma. Ne visas darbo laikas nustatomas sumažinant darbo valandų skaičių per dieną, sumažinant darbo dienų skaičių per darbo savaitę ar darbo mėnesį. Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai. Sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl negalią turinčiojo galimybės dirbti konkretų darbą privaloma darbdaviui ir darbuotojui. Taigi tuo atveju, jeigu minėtoje išvadoje yra nurodyta, kad darbuotojas turi dirbti ne visą darbo laiką, darbdavys privalo darbuotojui nustatyti ne visą darbo laiko normą", – teigiama ministerijos atsakyme.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų spalio 1 d. tarp darbo ieškančiųjų buvo 10,1 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Klaipėdos apskrityje – 759 asmenys su negalia.