- Venantas Butkus
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Naujovė: „Dyna-Rigg“ tipo takelažas - stiebai su lenktomis rėjomis.
-
Žavinga: kruizinis laivas - stakselinė škuna „Wind Surf“ 2017 m. lankėsi ir Klaipėdoje.
-
Įgyvendinta: biena iš prabangiausių pasaulio jachtų „Maltece Falcon“.
-
Vizija: taip turėtų atrodyti naujos kartos būrinis kruizinis laivas „Eoseas“.
-
Istorija: grakštūs ir elegantiški kliperiai su pilnais triumais skrieję per vandenynus įkvepia kurti naujus burlaivius.
Grįžta sena idėja transportuoti krovinius jūromis ir vandenynais pasitelkiant bures.
Neatlaikė konkurencijos
Garsus XIX a. kliperio „Cutty Sark“ burių plotas siekė 3350 kv. metrus. Didžiausiame visų laikų kliperyje „Great Republic“ jų buvo dvigubai daugiau. Tokių burlaivių valdymas reikalavo didelio profesionališkumo, „vėjo pojūčio“, netgi narsumo.
Kliperiai, gaudžiant stiebams ir burėms, tiesiog skriedavo bangomis. „Sovereign of the Seas“ 1854 m. užregistravo rekordinį to meto burlaiviams 22 mazgų (41 km/val.) greitį. Šiuolaikinis tokio tonažo laivas šį greitį gali pasiekti tik rydamas tonas kuro, nes jo varikliai turėtų būti ne mažiau kaip 6 tūkst. AG.
Laivai su vidaus degimo varikliais kainavo brangiau nei burlaiviai, tačiau jiems aptarnauti nereikėjo didelių įgulų, jie nepriklausė nuo vėjo užgaidų, galėjo plaukioti laivybos linijomis prisilaikant griežto tvarkaraščio.
Pirmoje XX a. pusėje inžinieriai ir laivų savininkai suprato, kad burlaiviai nebegali konkuruoti su laivais, turinčiais variklius. Bures pakeitė rūkstantys kaminai.
Vietoje sunaikintų burlaivių
Jungtinių Tautų paskelbtoje jūrų transporto apžvalgoje nurodoma, kad 2018 m. pradžioje pasaulyje buvo daugiau kaip 102 tūkst. visų rūšių jūrinių laivų su varikliais. Iš jų daugiau kaip 53 tūkst. krovininiai.
Šiuolaikiniai laivai kasmet išmeta milijonus kubinių metrų anglies dioksido į orą, sukeldami didelę žalą atmosferai. 70-80 proc. transportavimo išlaidų laivuose sudaro kuro sąnaudos.
Nestabilios kuro kainos, tirpstantys ledynai, griežtėjančius reikalavimus mažinti su klimato kaita susijusią veiklą, tarp jų ir laivybos, privertė jūrų transporto specialistus vėl atkreipti dėmesį į nieko nekainuojančią vėjo energiją.
Sėkmingi bandymai
Baigiantis XX a. Japonijoje, JAV, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse gimė originalūs projektai apie burių panaudojimą šiuolaikiniuose jūrų transporto laivuose.
1980 m. pertvarkytas 72 metrų ilgio japonų tanklaivis „Shin Aitoku Maru“ tapo pirmuoju komerciniu požiūriu sėkmingu bandymu susigrąžinti bures. Tanklaivis turėjo ne tik dyzelinį variklį, bet ir dvi standžias sulankstomas bures, sumontuotas ant priekinio ir galinio stiebų. Jos leido taupyti iki 30 proc. kuro.
Nuo 1985 m. su medienos ir grūdų kroviniais tarp Japonijos ir JAV vakarinės pakrantės kursavo 162 m ilgio (26 tūkst. t) krovininis laivas „Usuki Pioneer“ su dviem automatiškai valdomomis burėmis. Nors bendras burių plotas buvo tik 640 kv.m, plaukiant idealiomis vėjo sąlygomis motorlaivis sutaupydavo iki 40 proc. degalų.
Sumažėjus naftos produktų kainoms, japonai bures išmontavo. Jiems pasirodė nenaudinga išlaidauti burėms, kurių priežiūra ir remontas kainavo.
Išskirtinės Priolso burės
Komercinių laivų burių ateitis įstrigo tarp naftos produktų kainų ir atmosferos apsaugos nuo taršos. JAV „Windship development corporation“ tyrinėtojai konstatavo, kad motoriniuose laivuose tikslinga naudoti pagalbinę burių įrangą. Bandymai parodė, kad burių, pagamintų pagal naujausią aerodinamiką, trauka yra dvigubai didesnė už XX a. pradžios klasikinių burių trauką. Vokiečių inžinierius Vilhelmas Priolsas pasiūlė naują didelių burinių laivų takelažo konstrukciją.
Pagal jo projektą visos tiesiosios burės, nuo stiebo viršaus iki apačios, be jokių tarpų turėjo sudaryti vientisą uždarą plotą. Siekiant didesnio aerodinaminio efekto, visos rėjos buvo išlenktos į vieną pusę ir taip formavo burių profilį. Įdomiausia, kad V.Priolsas siūlė burės tvirtinti ne prie rėjų, kaip buvo įprasta kliperiuose, o suvynioti stiebo viduje. Tai leido atsisakyti judamojo takelažo ir būtinumo jūreiviams lipti į stiebus.
V.Priolso projektas žinomas, kaip „Dyna-Rigg“ (dinamiškas takelažas). Jo užpatentuotą reklamavo įmonės JAV ir Danijoje. Prireikė kelių dešimtmečių kol jo sumanytos konstrukcijos buvo pritaikytos praktikoje. Nebuvo tinkamų statybinių medžiagų, brangiai kainavo pagaminti didelius laivo stiebus iš anglies pluošto, kuris būtų lengvas ir stiprus.
Milijardierių buriniai monstrai
„Maltese Falcon“ tapo pirmuoju dideliu burlaiviu, kuriame buvo pritaikyta V.Priolso idėja. 2006 m. vasarį 88 m ilgio laivas į vandenį nuleido Italijos laivų statykla „Perini Navi“, stačiusi pagal JAV multimilijonieriaus Tomo Perkinso (1932-2016) užsakymą.
Laivas turėjo du dyzelinius variklius, o taip pat tris 58 m aukščio anglies pluošto stiebus, kuriuos buvo galima sukinėti 180 laipsnių kampu. Kiekviename stiebe buvo po penkias tiesiąsias bures, suvyniotas stiebo viduje. Specialių mechanizmų dėka jas buvo galima išskleisti arba surifuoti per šešias minutes. Sudėtinga burlaivio kompiuterio valdymo sistema nuolat matavo vėjo kryptį bei stiprumą. Pagal tai buvo automatiškai reguliuojamos burės, kurių bendras plotas siekia 2400 kv. metrus. Priklausomai nuo vėjo stiprumo jos galėjo skraidinti burlaivį 18-19 mazgų greičiu.
Šio burlaivio sėkmė paskatino plėsti. „Dyna-Rigg“ pritaikytos rusų milijardieriaus Olego Burlakovo 106 m ilgio burlaivyje „Black Pearl“. Jis turi tris 70 m aukščio stiebus ir 2900 kv.m burių. Tinkamoms oro sąlygoms burlaivis pasiekė 30 mazgų (56 km/val.) greitį. Laivo savininkas teigė, kad „Black Pearl“ gali perplaukti Atlantą sunaudojęs tik 20 litrų degalų buitinėms įgulos ir keleivių reikmėms.
2017 m. rusas Andrejus Melničenko (g.1972) nusipirko Kylyje statytą 143 m ilgio burlaivį, kurį pavadino „A“. Jame nustebino už Big Beno bokštą aukštesni trys laivo stiebai, kuriuose galima iškelti 3747 kv. m burių.
Ateities laivo projektas
XXI a. nebus apsiribojama burių panaudojimu tik privačiose megajachtose.
Kompanija „STX Europe“, bendradarbiaudama su „Stirling Design International“, sukūrė naujos kartos kruizinio laivo projektą, kuriam suteiktas „Eoseas“ pavadinimas. Jis visiškai keičia iškastinį kurą alternatyvia energija. Viena iš jų yra vėjo jėga. Tyrimais nustatyta, kad jūrose ir vandenynuose vidutiniškai pučia maždaug 15 mazgų vėjas, kurį ateities laivo kūrėjai ir siekia pirmiausia išnaudoti.
Projektuojamas „Eoseas“ pristatomas kaip burlaivis. Tai bus 305 m ilgio laivas su penkiais 100 metrų aukščio stiebais, 12440 kv. m burėmis. „Eoseas“ turės sudėtingą pusiau standžių burių tvarkymo sistemą, kurios detalių projektuotojai dar nenori atskleisti.
Nepaisant to, kad burės labai prisideda prie laivo varomosios jėgos, vis dar išlieka būtinybė turėti ir motorinį variklį, kuris būtinas štilio metu. Tam tikslui kuriami ekologiškesni varikliai, naudojantys suskystintas gamtines dujas.
Sprendžiant iš paskelbtų „Eoseas“ techninių duomenų, laivas galės priimti apie 3400 keleivių. Jo kūrėjai įsitikinę, kad patogios kajutės, baseinai, sodas, promenados takai, leis keleiviams būti kuo arčiau jūros ir tuo pat metu mėgautis visžalių medžių kvapais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos – sporto aikštynas2
Už pusę milijono eurų iš miesto biudžeto šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos įrengtas naujas sporto aikštynas. Iki tol šioje daugiau nei pusantro hektaro užimančioje mokyklos teritorijoje dažniausiai telkšo...
-
Automobilių stovėjimo aikštelės neįgaliojo vietoje – duobė
Baltijos prospekte prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neįgaliesiems skirtoje vietoje – duobė. Dėl kokių priežasčių ji galėjo atsirasti, nežinoma, tačiau dėl to į parduotuvę atvykę negalią turintys klie...
-
Klaipėdos darbo inspekcijos vadovui – ieškinys1
Prokuratūra iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario Vytauto Ročio, einančio ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovo pareigas, siekia priteisti per 10 tūkst. eurų. Įtariama, kad tokia suma nepagrįstai panau...
-
Bendruomeniškiausios Lietuvos seniūnijos titulas – Priekulei
Respublikinio bendruomenių konkurso „Bendruomenė – Švyturys 2023 – kelias į sėkmę“ apdovanojimuose nuskambėjo ir Klaipėdos rajono vardas. Priekulės seniūnija su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kult...
-
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – ribojimai dėl statybos darbų1
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – laikinai ribojamas eismas. Čia vykdomi vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos darbai. Nors buvo planuota iki balandžio 26-osios šiuos darbus užbaigti, dėl nenumatytų aplinkybių to ...
-
Palangoje – pokyčiai dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą2
Ketvirtadienį Palangos savivaldybės taryba apsisprendė dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą nustatytose apmokestinamose kurorto vietose pokyčių. Jie priimti Palangos rinkliavų centro siūlymu. ...
-
Po rietenų dėl automobiliais užgrūstų kiemų – atsakas: lopšelis-darželis aikštelės neatvers1
Baltijos prospekte daugiabučių gyventojai piktinasi, esą šalia esantis lopšelis-darželis turi didelę stovėjimo aikštelę, tačiau draudžia joje vaikų tėvams statyti mašinas. Automobiliai paliekami daugiabučių kiemuose, o ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje3
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų24
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...