- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) iš biokuro pagamintą šilumą centralizuotos šilumos tiekėjams (CŠT) šiemet tenka pirkti brangiau. Pavyzdžiui, sausio mėnesį, kai šilumos poreikis didžiausias, „Vilniaus šilumos tinklai“ NŠG bendrovėms turėjo mokėti 21 proc. daugiau nei prieš metus, o „Klaipėdos energija“ sumokėjo tiems patiems kaip ir pernai nereguliuojamiems NŠG net 28 proc. daugiau.
Tokį išlaidų šilumos gamybai padidėjimą lėmė šiemet įsigaliojusi nauja Valstybinės kainų kontrolės ir energetikos komisijos (VKKEK) įvesta tvarka, kuri žadėjo didesnę konkurenciją ir mažesnes kainas.
Nuo šių metų įsigaliojusi nauja VKKEK nustatyta šilumos supirkimo tvarka žadėjo padidinti konkurenciją šilumos gamybos rinkoje ir taip užtikrinti mažesnes šilumos kainas, tačiau jau dabar akivaizdu, kad naujosios tvarkos efektas – priešingas.
Savivaldybių valdomos CŠT įmonės privalo pirkti šilumą aukcionuose iš pigiausiai ją pasiūliusių NŠG, tačiau šaltaisiais mėnesiais šilumos poreikis toks didelis, kad CŠT įmonės superka visą šilumą iš visų veikiančių NŠG ir dar trūkstamą pagamina pačios.
Kadangi šaltaisiais mėnesiais konkurencijos tarp šilumos gamintojų nėra, VKEKK pamėgino apriboti privataus kapitalo valdomų NŠG aukcionuose parduodamos šilumos kainą, nustatydama kainų ribą, kuri yra artima iš dujų gaminamos šilumos kainai, o kai kuriais atvejais net ją viršija.
VKEKK nustatė kainų „lubas“ visiems šilumą iš biokuro gaminantiems subjektams, darydama prielaidą, kad biokuro katilinė dirba maždaug 5 mėnesius per metus ir gauna apie 4–5 proc. pelno nuo turto vertės, o šiuo atveju vertė atitinka ką tik pastatytos, naujos, katilinės kainą. Nustatant kainų ribą, VKEKK į ją įskaičiuoja aukštas nusidėvėjimo sąnaudas, didelius aptarnavimo kaštus ir pan. Todėl tai, kas teoriškai yra kainos apribojimas, realybėje tapo galimybe NŠG padidinti iš biokuro gaminamos šilumos kainą beveik iki „dujinės“ šilumos kainos.
Pagal 2019 m. sausio mėnesio šilumos aukciono rezultatus, CŠT bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ iš NŠG turėjo nupirkti šilumos už 3,34 mln. eurų, kurią perdavė vartotojams. Tai yra sumokėjo už perkamą šilumą 21 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2018 m. Biokuro kainos šiame laikotarpyje skiriasi nežymiai. Akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“ vien tik nereguliuojamiems NŠG šių metų sausį už jų parduodamą šilumą sumokėjo beveik 700 tūkst. eurų, kai pernai už tą patį laikotarpį – 500 tūkst. eurų arba 28 proc. mažiau.
Labai panašūs aukcionų rezultatai ir vasario mėnesį. Bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ už šilumą NŠG sumokės apie 3 mln. eurų, o prieš metus – 2,6 mln. eurų. Vasarį NŠG parduota šiluma Vilniuje pabrango 19 proc.
Pažymėtina, kad ir pagal senąją tvarką NŠG įmonės visoje Lietuvoje, gal išskyrus Kauną, NŠG dirbo pelningai, o naujoji tvarka atneša dar didesnius pelnus.
Kovo mėnesio šilumos aukcionuose NŠG parduodamos šilumos kainos taip pat didesnės nei pernai, o Panevėžyje vienas NŠG aukcione iš biokuro gaminamą šilumą norėjo parduoti net brangiau, nei ji kainuoja gaminant iš dujų. Kai kurie šilumos gamintojai šilumą pardavinėjo žiemos mėnesiais tik 0,01–0,02 ct/kWh pigiau negu leistina riba, nustatyta VKEKK. Tikėtina, kad kitą žiemą įsidrąsinę jau visi tai darys. Tai čia „konkurencija“ ar „reguliavimas“?
Biokuro kainos aptariamu laikotarpiu keitėsi nežymiai, bet dėl naujos VKEKK tvarkos, NŠG iš biokuro gaminamą šilumą šalčiausiais mėnesiais šiemet pardavinėjo reikšmingai brangiau nei pernai. Šis pabrangimas atsidurs gyventojų šildymo sąskaitose. Argi toks yra šilumos rinkos reguliavimo tikslas? Gyventojams naujoji VKEKK tvarka nenaudinga, tačiau ji labai palanki nereguliuojamiems NŠG – šiemet jie gali gauti dar didesnius pelnus. Balandžio mėnesį, kai jau baigiasi šildymo sezonas, greičiausiai prasidės reali konkurencija tarp šilumos gamintojų. Bet kam ji tada įdomi, kai didžiausios šildymo sąskaitos jau apmokėtos.
Konkuruojant „pilnais kaštais“, suprantama, visi šilumos gamintojai stengsis kuo daugiau uždirbti žiemos mėnesiais, nes vasarą daugeliui iš jų teks „prastovėti“. Tai didins šildymo sąskaitas šalčiausiais mėnesiais, augs kompensacijos remtiniems vartotojams ir biudžetinių įstaigų išlaidos. O gal kas nors tiki, kad privatūs investuotojai ateina dalinti labdaros ir nepasinaudos bet kokia galimybe užsidirbti geresnio pelno?
Nemėgstantiesiems skaičių:
Ar gali būti veiksminga konkurencija tarp 2–4 konkurentų?
Ar konkurencija padidės, jei du iš jų nutrauks veiklą?
Ar gali būti lygiavertė konkurencija, jeigu vieni dalyviai „sureguliuoti“ ir teikia viešąją paslaugą, o kiti rūpinasi tik savo pelnu?
Ar pristačius perteklinių šilumos gamybos įrenginių izoliuotoje rinkoje
sumažės jų išlaikymo kaštai?
Ar lengva sugaudyti privatininko pelną ir priversti juo pasidalinti su
vartotojais?
Ar galima daryti ilgalaikes viešąsias investicijas, kai situacija CŠT sistemoje gali bet kada iš esmės pasikeisti?
Šie ir daugelis kitų kylančių klausimų liudija, kad VKEKK nustatyta naujoji šilumos supirkimo tvarka nėra tvari, turi daug trūkumų ir privalo būti iš esmės peržiūrėta. Būtina sukurti prielaidas konstruktyviai konkurencijai Lietuvos šilumos rinkoje, kuri pirmiausia paisytų vartotojų interesų, o tam būtina koreguoti Šilumos ūkio įstatymą.
Šiuo atveju neanalizuojame šilumos tiekėjų dalyvavimo šilumos aukcionuose, nes jie visi reguliuojami, atlyginimai fiksuoti, pelnai ribojami (nuostoliai ne) ir valstybė bet kada gali nustatyti jiems kainodarą ir motyvaciją. Beje, pasiūlius ir nepriklausomiems šilumos gamintojams dirbti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir CŠT įmonės, jie kategoriškai atsisako...
Nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos aukcionuose siūlomų kainų pokytis. Lyginami atitinkami laikotarpiai 2018 m. ir 2019 m. (nuo 2019 m. įsigaliojo nauja VKEKK tvarka).
Sausio mėn. šilumos aukcionų rezultatai
Miestas |
NŠG šilumos kaina aukcionuose 2018-01, ct/kWh |
2019 m. nustatyta leistina šilumos kainų riba aukcionuose biokuro katilinėms, ct/kWh |
Dujiniais katilais pagaminamos šilumos kaina, ct/kWh |
NŠG šilumos kaina aukcionuose 2019-01, ct/kWh |
Pastabos |
VILNIUS |
2,94 – 3,01 |
3,60 |
|
3,42 – 3,58 |
Visa NŠG šiluma supirkta |
KAUNAS |
2,60 – 3,29 |
4,26 |
4,21 aukcione |
3,25 – 4,05 |
Visa NŠG šiluma supirkta |
KLAIPĖDA |
2,74 – 2,90 |
4,30 |
4,26 aukcione |
2,80 - 3,99 |
Visa NŠG šiluma supirkta |
PANEVĖŽYS |
– |
4,38 |
3,98 aukcione |
3,78 |
Visa NŠG šiluma supirkta |
VISAGINAS |
1,23 – 3,33 |
3,72 |
|
3,63 – 3,71 |
Visa NŠG šiluma supirkta |
Vasario mėn. šilumos aukcionų rezultatai
Miestas |
NŠG šilumos kaina aukcionuose 2018-01, ct/kWh |
2019 m. nustatyta leistina šilumos kainų riba aukcionuose biokuro katilinėms, ct/kWh |
Dujiniais katilais pagaminamos šilumos kaina, ct/kWh |
NŠG šilumos kaina aukcionuose 2019-01, ct/kWh |
Pastabos |
VILNIUS |
2,85 – 3,01 |
3,58 |
|
3,40 – 3,51 |
Visa NŠG šiluma supirkta |
KAUNAS |
2,84 – 3,00 |
4,13 |
4,21 aukcione |
3,17 – 4,05 |
Visa NŠG šiluma supirkta |
KLAIPĖDA |
2,75 – 2,86 |
4,37 |
4,33 aukcione |
2,85 - 4,00 |
Visa NŠG šiluma supirkta |
PANEVĖŽYS |
– |
4,19 |
3,98 aukcione |
3,78 (tik vienas NŠG) |
Visa NŠG šiluma supirkta |
VISAGINAS |
1,94 – 3,33 |
3,79 |
|
3,69 – 3,77 |
Visa NŠG šiluma supirkta |
Kovo mėn. šilumos aukcionų rezultatai
Miestas |
NŠG šilumos kaina aukcionuose 2018-01, ct/kWh |
2019 m. nustatyta leistina šilumos kainų riba aukcionuose biokuro katilinėms, ct/kWh |
Dujiniais katilais pagaminamos šilumos kaina, ct/kWh |
NŠG šilumos kaina aukcionuose 2019-01, ct/kWh |
Pastabos |
VILNIUS |
2,85 – 3,01 |
3,43 |
|
3,25 – 3,42 |
Visa NŠG šiluma superkama |
KAUNAS |
2,16 – 2,70 |
3.83 |
4,21 aukcione |
2.76 – 3.23 |
Dalis NŠG gaminamos šilumos bus nenupirkta |
KLAIPĖDA |
2,05 – 2,88 |
4,04 |
4,04 aukcione |
3.00 - 3.83 |
Visa NŠG šiluma superkama |
PANEVĖŽYS |
– |
4,10 |
3,59 aukcione |
3,76 |
Vieno NŠG šiluma turėtų būti neperkama, nes brangesnė nei dujinė |
VISAGINAS |
2,27 – 3,33 |
3,64 |
|
3,59 – 3,63 |
Visa NŠG šiluma superkama |
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką1
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai2
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...
-
Paskelbtas konkursas Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigoms
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija dar kartą skelbia konkursą Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo (-ės) pareigoms. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Kunigiškėse – įtarimai žiauriu elgesiu su gyvūnais: katinas krito taip lyg širdies smūgis ištiko3
Septyniolika kačių per savaitę – tiek skaičiuoja netekę Palangos Kunigiškių gyvenvietės žmonės ir įtaria, kad katės nunuodytos. Jeigu Kunigiškėse primėtyta žiurknuodžių – žmonės bijo ne tik dėl augintinių. ...
-
Klaipėdiečius kviečia į talką7
Šiemet Klaipėdą švarinti kviečiama paskutinį balandžio savaitgalį. ...
-
Lietuvos jūrų muziejuje prasideda 45-asis sezonas
Lietuvos jūrų muziejus pradeda 45-ąjį sezoną, dirbdamas ne tik savaitgaliais, o nuo trečiadienio iki sekmadienio. ...