- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienio vakarą iš Palangos link Klaipėdos pajudėjo Krašto prijungimo prie Lietuvos atminimui skirto nakties žygio dalyviai. Kelių tūkstančių žygeivių būryje buvo ir 22 Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos moksleiviai, kurie garbingai baigė šį ilgą maršrutą pėsčiomis, nepaisant ypač sudėtingų oro sąlygų.
Šiųmetis žygis, skirtas 1923 metų sausio 15-osios įvykiams, vyko kiek kitaip nei įprastai – jis surengtas beveik savaite vėliau, be to, saugant dalyvius nuo grėsmės užsikrėsti COVID-19 virusu, atsisakyta žygeivių rikiuotės.
Maža to, žygeiviams teko keliauti siaučiant stipriai pūgai ir pučiant gūsingam vėjui.
Šiemet sukilėlių keliais norintieji žygiuoti pajudėjo iš Palangos sausio 21-osios vakare. Žygyje dalyvavo per 2,3 tūkst. žmonių, tarp jų ir Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos moksleiviai.
22 vaikai, kai kurie kartu su tėvais, taip pat su savo pedagogais, įveikė visus 24,6 km ir sėkmingai grįžo į Klaipėdą.
Didesniąją pusę kelio teko žingsniuoti pajūriu, maršrutas buvo gana sudėtingas, tačiau jį įveikė ir du kadetų būryje buvę penktokai.
Tiesa, šiemet tradicinės rikiuotės nebuvo, kad žmonės išvengtų išsikrėtimo. Žygeiviai grupelėmis leidosi į kelią nuo 19 iki 22 val.
Juos palaimino Karinių jūrų pajėgų kapelionas.
Pakeliui buvo trys stotelės, bet dėl užkrato tikimybės žygio dalyvių šiemet niekas nemaitino ir nevaišino arbata.
Pirmoji stotelė žygeivių atokvėpiui buvo paruošta pajūryje ties Plazės ežeru.
Antroji su laužu ir palapine įrengta netoli Olando Kepurės skardžio, Pajūrio regioninio parko lankytojų centro aikštelėje.
Trečioji stotelė laukė prie pagrindinio tako į Melnragės paplūdimį.
Galutinis žygio dalyvių tikslas – aikštelė prie centrinio Klaipėdos stadiono.
Šiemet žygis buvo skirtas 1923 m. sukilimo dalyvio, Giruliuose žuvusio šaulio Antano Ubavičiaus atminimui. Jis tapo pirmąja šios karinės kampanijos auka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Girulių miškas – ypatingas: galėtų tapti pirmuoju savivaldybės saugomu draustiniu9
Girulių miškas galėtų tapti pirmuoju savivaldybės saugomu draustiniu. Taip reikia daryti todėl, kad mokslininkai nustatė – šis miškas ypatingas. Vienoje teritorijoje yra ir smėlynai, ir pelkynai, ir net Vakarų taiga. Giruli...
-
Paplūdimyje – netikėtas svečias1
Pirmadienį Pirmojoje Melnragėje dieną vaikštinėjo šernas. Netikėtą svečią nufilmavo ir vaizdo įrašą į feisbuko puslapį „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“ įkėlė paplūdimyje dirbęs gelbėtojas. ...
-
Gargždų miesto garbės piliečio vardas – L. Kerpienei1
Gargždams minint jubiliejinius 770-uosius metus, etninės kultūros puoselėtojai, buvusiai Dovilų etninės kultūros centro vadovei Lilijai Kerpienei suteiktas Garbės piliečio vardas. ...
-
Jūrų muziejuje globojamiems 18 ruoniukų suteikti suvalkietiški vardai
Penktadienį, birželio 2-ąją, Lietuvos jūrų muziejuje sveikstantiems ruoniukams rastinukams buvo suteikti suvalkietiški vardai. ...
-
Karinės jūrų pajėgos pradeda didžiausias šių metų pratybas „Audros smūgis 2023“1
Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos pirmadienį pradeda didžiausias 2023 metų organizuojamas pratybas „Audros smūgis 2023“. ...
-
Karinės jūrų pajėgos vykdys didžiausias metų pratybas „Audros smūgis 2023“14
Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos kitą savaitę vykdys didžiausias 2023 metų organizuojamas pratybas „Audros smūgis 2023“. ...
-
Gargždų gimtadienio renginiai tęsiasi: parodos, koncertas ir ugnies šou1
Ketvirtadienį prasidėję Gargždų miesto gimtadienio renginiai tęsiasi. ...
-
Ekskursija – „Sąjūdžio sukakties pėdomis“7
Šeštadienį uostamiestyje Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas Saulius Karalius pakvietė miestiečius patriotinei ekskursijai po miestą „Klaipėdos Sąjūdžio pėdomis“. Šią dieną sukako lygiai 35 metai, kai Vi...
-
Į Klaipėdą atvyko Portugalijos karinio laivyno patrulinis laivas
Į Klaipėdą atvyko Portugalijos karinio laivyno patrulinis laivas „Figueira da Foz“, šeštadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Neringoje atidarytas Šlovės takas, jį papildė penkių atlikėjų delnų įspaudai11
Neringoje atidarytas į naują vietą perkeltas Lietuvos populiariosios muzikos žvaigždes įamžinantis Šlovės takas, kurį papildė dar penkių atlikėjų delnų įspaudai – Andriaus Kulikausko, Nedos Malūnavičiūtės, Virgio Stakėno, Žilv...