Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – priešistorinis šulinys

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje ketinama eksponuoti unikalų radinį – Klaipėdos apylinkių priešistorę menantį senovinį šulinį. Po beveik ketverius metus trukusių konservavimo darbų archeologinis radinys taps prieinamas muziejaus lankytojams.

Archeologei Ievai Masiulienei 2011-ųjų spalį nusišypsojo sėkmė. Jos vadovaujama ekspedicija netoli Žardės piliakalnio aptiko unikalų archeologinį radinį – šulinį, menantį Klaipėdos apylinkių priešistorę. Rastas rentinys – apie metro gylio, jo kraštinių ilgis siekia apie 65 cm.

Mokslininkai rastą šulinį iškėlė, konservavo ir parengė eksponavimui Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Medienos konservavimo specialistė Deimantė Baubaitė triūsė trejus metus. Metus mediena buvo mirkoma specialiame skystyje, dar dvejus metus ji bus dengiama konservuojančiomis medžiagomis.

Mokslininkų žiniomis, šioje teritorijoje ne vieną šimtmetį gyventa senųjų kuršių. Tyrinėjimai parodė, kad kadaise čia būta didelio miesto, o jo gyventojai turėjo įsirengę gamybinę zoną, savotišką pramoninį rajoną, kur verstasi geležies rūdos gavyba bei lydymu. Būtent geležies rūdai paruošti naudoti tokie šuliniai. Rasta medžiaga mokslininkams leido spėti, kad čia aktyviai lydyta geležies rūda nuo I iki VII amžiaus po Kristaus. Išlydyta geležis naudota ginklų, namų apyvokos daiktų ir darbo įrankių gamybai.

"Šulinys jau restauruotas, ketiname jį eksponuoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, taip pat bus parengta edukacinė programa apie tą šulinį, tai yra apie ano meto kuršių gyvenimą. Ateityje planuojama pertvarkyti Kalvystės muziejų, tad mūsų radinys kažkada bus perkeltas ten, kur bus įrengta salė senajai metalurgijai", – pasakojo I.Masiulienė.

Pernai toje pačioje teritorijoje, šalia Žardės piliakalnio, archeologai aptiko dar vieną šulinį, kuris šiuo metu restauruojamas ir ateityje taip pat taps muziejaus eksponatu. Antrasis šulinys buvo mažesnis ir kitokios konstrukcijos.

"O geležies rūdos, kurią rinko ir lydė senieji kuršiai tose vietose, yra net ir šiandien. Prisikasėme jos ir pamėginsime atkartoti lydymo procesą", – sakė archeologė.