Gurilovich – ja ja, gut

Anot Dariaus, tokie sudėtingos restauracijos projektai trunka vienus dvejus metus.

"Žiūrėti į tą patį automobilį metus laiko – gali jau ir bloga pasidaryti. Toks darbas ganėtinai sėslus. Ir kažkaip jis "nepaėjo" – man reikia bendrauti su žmonėmis. Norisi tą savo patirtį perteikti kitiems", – prisipažįsta meistras.

Beje, telšiškis plačiai pagarsėjo ir savuoju "Gurilovich" firminiu ženklu.

"Yra tokia garsi išmetimo sistemų kompanija "Akrapovič", tai kaip "Dolce & Gabbana" madoje. O aš stipriai užsiimu duslintuvų perdarinėjimu. Kažkada ir užrašiau – "Gurilovich". Vieni pasijuokė, o kažkas sako – padaryk lipduką. Užklijavau – ir praėjo už gryną pinigą. Dabar tų Gurilovichiaus lipdukų Lietuvoje yra bet kiek. Kartą su motociklu dalyvavau vienoje parodoje, priėjo toks vokietis, kažką, matyt, viena ausimi apie tas išmetimo sistemas girdėjęs, ir sako: "O, Gurilovich – ja ja, gut", – juokiasi pašnekovas. – Kai yra tiek žinių ir praktikos, jau gali padaryti kažkokį originalų dalyką, artimą tam "Dolce & Gabbana". Ir paprastą, ir efektyvų. O Lietuvoje, žinia, kam pirkti duslintuvą už 1000 eurų, kai gali susitarti su normaliu "bachūru".

Šiandien telšiškis sakosi daugiausiai savo laiko skiriąs motociklams.

"Daug peno davė ir mano kelionės – porą sykių motociklu važiavau iki Afrikos. Manęs klausdavo: kaip, vienas pats? Na taip, pats vienas. Nes neatsirado norinčių, – šypteli pašnekovas. – Nusprendžiau pagalvoti, pakovoti su visokiais savo demonais – po tokių kelionių labai gerai atsiveria mąstymas."

Nuo smarto iki džipo

Būtent tuo metu Darius "atrado" ir vaizdo kamerą.

"Supratau, kad ji – mano geriausias draugas, nes daugiau neturėjau su kuo pašnekėti. Filmavau tas savo afrikines keliones. Žmonės stebėdavo mano nuotykius, tai tapo ir savotiška bendravimo forma, ir toks tarsi personažo gyvenimas filme. Po to rengdavau mini kino seansus, surinkdavau šiokias tokias gerbėjų auditorijas – į mano kelionių išankstines peržiūras Telšiuose atvažiuodavo žmonės iš visos Lietuvos. Taip prasidėjo ir tos "YouTube" apžvalgos", – į priešistorę nuklysta pašnekovas.

Daugelis Moto Gurio gerbėjų turbūt neabejoja, jog jis naujam gyvenimui prikeltų, regis, beviltiškiausią techniką. Tačiau pats Darius neneigia, jog pasitaiko ir nesėkmių.

"Žinoma, kad ne viską pavyksta suremontuoti – ir tai normalu. Net vaizdo įrašuose prisipažįstu, jei suklydau. Ir tokią problemą sprendžiu paprastai – kai įvyksta nesėkmė, be jokių kompromisų grąžinu pinigus, dar ir primokėsiu, jei žmogus patyrė kažkokių nuostolių. Toks mano kodeksas. Nes reputacijai užsitarnauti reikia daug metų, o susidirbti ją gali per vieną dieną", – pripažįsta patyręs mechanikas.

Man, tokiam psichiniam, pirkti motociklą – ne, turiu pats pasidaryti!

O kokia technika šiuo metu yra užvaldžiusi paties meistro širdį?

"Geras klausimas. Ilgiausiai kokią nors techniką esu išturėjęs turbūt metus laiko. Man atsibosta, matau, ką dar galima padaryti. Aišku, dar tas noras pažiūrėti, kas iš ko susideda. Bet kai dabar manęs paklausia, kokią mašiną turiu, atsakau, kad kiekvieną dieną važinėju smartu. Ir žmones tai šokiruoja, – juokiasi pašnekovas. – Su juo išvažinėjau visus metus, po to pardaviau ir supratau, kad padariau klaidą. Todėl vėl nusipirkau smartą ir šiandien nematau geresnės mašinos. Aišku, jis nėra paprastas, truputį pagerintas. O mes dabar šnekamės – sėdžiu 6 l džipe, katras skraido oru. Tokia štai džipinė nesąmonė. Nuo smarto iki 6 l džipo. Tai buvo projektas, visą laiką tokio norėjau, pabandžiau, "pagazavau", į asmeninį žurnalą užsidėjau paukščiuką, o dabar galvoju, gal reikia pardavinėti."

Išbandyti žvyrkelius

Darius prisipažino, kad šiuo metu jo mintyse vėl kirba nauja idėja.

"Žinoma, turiu labai gerą motociklą, šiuolaikinį klyksmą – norėjau patirti, kas šiandienai geriausia yra padaryta. Bet dabar žadu konstruoti "mocą", katras bus skirtas važiuoti žvyrkeliais, kad galėčiau ištyrinėti tas vietas, kur nėra asfalto. Man, tokiam psichiniam, pirkti motociklą – ne, turiu pats pasidaryti!" – juokiasi pašnekovas.

Kaip sako telšiškis, toli į priekį savo gyvenimo jis neplanuoja, o neretai sprendimus priima spontaniškai.

"Jei per tris dienas kažkoks noras nepraeina, taip ir darau. Jei perdegu – vadinasi, nereikėjo", – prisipažįsta jis.

Tad kas žino, gal jau kitą savaitę Moto Guris išsiruoš į naujų nuotykių kelionę.

"Esu pasiutęs, nors ir nepasakysi. Mėgstu palakstyti, esu ekstremalas, man reikia adrenalino. Bet tie lakstymai, ekstremalūs triukai gali turėti fatališkų pasekmių. Vėliau ar anksčiau lazda šauna. Prisukau jau lazdelę, nors kartais norisi, kad kažkas pakutentų paširdžius. Turbūt geras būdas adrenalinui pasisemti – nuotykių paieškos, kai išvažiuoji į kokią kelionę", – šypteli pašnekovas.