Siūlė „vofelius“ ir blynus

Užgavėnių šventė Teatro aikštėje startavo sekmadienį po pietų. Čia atidarytas sotaus ir riebaus maisto, kurį nuo seno rekomenduojama valgyti šios šventės metu, turgus.

„Morės sanatorijos“ meniu buvo išskirtinis. Paragauti susirinkusieji galėjo ką tik iškeptų lietuvininkų „vofelių“ (vaflių), įvairių skonių blynų, tradicinio šiupinio, spurgų, skaniausios duonos, sūrių, pyragų, mėsos gaminių, žuvų, kurių kokybę patikina tautinio paveldo ženklas. Prekiauta ir žemaitišku kastiniu.

Kainos nesikandžiojo. Už porciją „vofelių“ su uogiene prašyta nuo euro iki pusantro. Kaina priklausė nuo dydžio. Vafliai buvo kepami, naudojant senovines keptuves. Kad patiekalas nepriliptų, pastarosios buvo patepamos kiaulės lašiniais.

Prekiauta ir mieliniais blynais. Porcijos kaina taip pat svyravo nuo euro iki pusantro. Kepėjai juos taip pat paskanino uogiene.

Norintys galėjo paragauti ir kito tradicinio Užgavėnių patiekalo – šiupinio. Vieni virėjai pasakojo, kad šį patiekalą pagamino pagal senąjį Klaipėdos krašto receptą. Jie šmaikštavo, kad šiupinys paskanintas kiaulės bamba. Porcija šiupinio kainavo apie du eurus.

Nemalonaus oro – darganos, lietaus, šalto vėjo nepabūgę ir į Teatro aikštę atėję klaipėdiečiai bandė sušilti, gerdami šiltas sultis. Už stiklinę jų prašyta pusę euro.

Viliojo ir kepamų kibinų kvapas. Jų buvo ir su mėsa, ir su varške. Kibino kaina svyravo nuo pusantro iki dviejų eurų. Kaina priklausė nuo įdaro.

Daugelis susigundė ir šviežiomis, šiltomis bandelėmis. Viena jų kainavo pusę euro.

Prekiavo meilės piliulėmis

Mugėje besisukioję persirengėliai klaipėdiečius kvietė dalyvauti varžybose, žaidimuose, išbandyti įvairias sveikatinimo procedūras. Pabrėžta, kad šių atrakcijų kompleksas garantuos efektyvų ligų pašalinimą ir gerą savijautą.

„Morės sanatorijoje“ apsilankę miestiečiai užsuko į šiuolaikiškai įrengtus specialistų kabinetus. Procedūras teikė „diagmostikos“, „kūnotyros“, „plastikos kirurgijos“, savigydos ekspertai.

Veikė ir „Anės aptieka“. Čia buvo siūloma įsigyti laimės, meilės ir sveikatos piliulių.

Visą informaciją susirinkusiems apie „Morės sanatoriją“, jos aplinką ir teikiamas paslaugas šventės dalyviams suteikė „informacinėmis“ šluotomis apsiginklavusios raganos.

Į renginį atėjusiems klaipėdiečiams ir miesto svečiams, kurie ieškojo išskirtinių sveikatinimosi receptų, efektyvaus ir teigiamo poilsio bei norėjo nusistatyti „Užgavėnių monų“ suvokimo laipsnį, buvo įteikta „Morės sanatorijos“ knygelė.

Surinkusiems visus specialistų parašus buvo suteikta skani kompensacija.

Pačirškino Morę ant laužo

Aktyvius reabilitacijos veiksmus, mankštas kvietė išbandyti tradiciniai Užgavėnių personažai – Lašininis ir Kanapinis, kurie nuolat varžėsi tarpusavyje. Varžybų greituoliams-sveikuoliams buvo įteikti specialūs prizai.

Vakarop gausiai Teatro aikštėje susirinkę klaipėdiečiai galėjo stebėti Lašininio ir Kanapinio kovą. Pastarieji buvo išskirtinai pasipuošę. Tradiciškai mūšį laimėjo Kanapinis. Pralaimėjęs Lašininis buvo paguldytas ant neštuvų ir išneštas.

Užgavėnių šventę vainikavo ceremonija „Morei čirkšt“. Šis simbolis buvo įspūdingas ir išskirtinio dydžio. Antrus metus klaipėdiečiams Morę kūrė ispanų menininkas Jordi NN ir amatininkas Mantvydas Vilys, bendradarbiaudami su amatininkų gildija „Krikragaa“.

Klaipėdiečiai Teatro aikštėje pastatytą Morę galėjo apžiūrėti nuo trečiadienio.

Nors uostamiestyje sekmadienį buvo drėgna, Morę padegti pavyko be didelio vargo. Ji netruko supleškėti. Klaipėdiečiai vylėsi, kad pavyko iš kiemo išvyti žiemą ir greitai ateis pavasaris.

Šventės metu visus linksmino Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliai, svečiai iš Kvietinių – ansamblis „Kvėitys“ ir „Verdainė“ iš Šilutės.

Prie žiemos iš kiemo išvijimo uostamiestyje prisidėjo jaunimas iš Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Žuvėdra“, Klaipėdos turizmo mokyklos.

Šventės nuotaiką kūrė ir iniciatyvūs Klaipėdos technologijų mokymo centro, Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos, Vydūno gimnazijos moksleiviai.