Masiškai ragino pirkti

Klaipėdos savivaldybės tarybos narė Lina Skrupskelienė, Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariams pateikusi šį klausimą, pabrėžė, kad uostamiesčio mokytojai pasigenda vieningos pozicijos, kalbant apie tvarumą.

Visos Lietuvoje esančios ugdymo įstaigos įgyvendina aplinkosaugos švietimą, skatina tvarumą, rūšiuoja šiukšles, pasakoja apie klimato kaitą, bet daugelis Klaipėdos mokyklų dar rugsėjį masiškai ragino pirkti polietileno aplankalus. Tai esą visiškai priešingos, negu deklaruojama,  elgsenos skatinimas.

"Mes, Klaipėda, nesame pasitikrinę, kaip mūsų švietimo įstaigos prisideda prie mūsų valstybės ir planetos išsaugojimo, ir kiek yra tvari kasdienė mokyklos veikla, kokius vaikų gyvenimo įgūdžius ugdome", – kalbėjo L.Skrupskelienė.

Ji taip pat sakė, kad nėra aišku, kaip mokyklose vartojama elektros energija, kaip taupomi vandens ištekliai, kokios valymo priemonės naudojamos, o aplankalų atsisakymas būtų tik vienas tvarumą skatinančių pavyzdžių.

Dėl aplankalų naudojimo sulaukiau ne vieno asmeninio laiško.

Kreipėsi asmeniškai

"Dėl aplankalų naudojimo sulaukiau ne vieno asmeninio laiško, skatino ir prašė šitą klausimą spręsti, nes jis visiems suprantamas, aiškus, be jokių finansinių išteklių greitai įgyvendinamas", – tikino tarybos narė.

Dažniausiai aplinkosauga ir tvarus vartojimas paliekamas individualiai mokytojų iniciatyvai.

Tad nors mokiniai yra supažindinami su tokiomis temomis, vis dėlto programose yra tik sausa informacija.

Apskritai patys mokiniai prie tvarumo nelabai prisideda, šiukšles meta į bendrų atliekų šiukšliadėžę.

Savivaldybės atstovų prašoma parengti gaires, kurios padėtų mokytojams aiškiau suprasti, kaip galima eiti link tvarumo, aplinkosaugos temų ir ugdyti klaipėdiečius švaraus ir tvaraus vartojimo linkme, ne vien tik pasikalbėti per pamokas.

Lina Skrupskelienė. Vytauto Petriko nuotr.

Rūšiavimas – ne mokslas

Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė teigė, kad dėl tvarumo problemų iš mokyklos nebuvo gauta jokių paraiškų. O apie atliekų rūšiavimą moksleiviams kalbama jau dešimt metų.

Esant poreikiui ar žinių stygiui siūloma organizuoti seminarus  mokytojams.

"Ministerija sako "nedaryti iš rūšiavimo mokslo". Kas yra pakuotė, viską ir meskime į konteinerius – stiklą, popierių, plastiką. Visos antrinės žaliavos nuvažiuoja į perrūšiavimą", – pastebėjo R.Jievaitienė.

Vadovėlių kasmet nekeis

Tačiau Klaipėdos "Gabijos" progimnazijos vadovė Inga Kurlavičienė sakė, kad prie kiekvienos šiukšliadėžės žmogaus pastatyti neįmanoma, o jas atvėrus galima rasti įvairių šiukšlių.

Kadangi vadovėliai gaminami minkštais viršeliais ir naudojami ne vienerius metus, juos aplenkti būtina.

"Primygtinai reikia aplenkti, nes negalėsime vadovėlių keisti kiekvienais metais. Kaip tai padaryti? Gal pasireikštų kiekvieno individualumas ir kūrybiškumas. Per akcijas, per pokalbius su mokiniais, gal jie sugalvotų, kaip tai padaryti. Dabar yra aplankalų, kurie laiko ne vienerius metus, gal visgi verta ir apie tai pagalvoti", – svarstė I.Kurlavičienė.

Popieriumi aplenkti vadovėliai greitai dėvisi, plyšta, tad reikėtų ieškoti alternatyvų.