Močiutė anūkei padovanojo brangiausią dovaną: išgelbėjo jos gyvybę

"Tik nedarykite iš manęs didvyrės. Kiekviena mano vietoje taip pasielgtų", – dar tariantis dėl susitikimo įspėjo dalį savo kepenų anūkei padovanojusi Giedrė Jonaitienė. Prezidentūroje asociacijos "Gyvastis" organizuotame renginyje klaipėdietei už kilnų poelgį buvo įteikta padėka.

Nustatė įgimtą patologiją

Praėjusieji ir šių metų pradžia Giedrei buvo itin intensyvūs, kupini sunkių išbandymų. Gal todėl ne kartą pokalbio metu moteris pabrėžė, kad ateityje tikisi tik gerų naujienų.

Pernai gegužę du vaikus užauginusiai G.Jonaitienei gimė antroji anūkė Barbora. Naujagimei iš pradžių buvo diagnozuota gelta, vėliau gydytojas pranešė įtariantis kitą diagnozę, tad mamą su dukra iškart iš gimdymo namų išsiuntė į Kauno klinikas, kur mergytei diagnozuota įgimta tulžies latakų atrezija – kepenų liga, ardanti organą.

Lietuvoje kasmet vidutiniškai gimsta 2–3 vaikai, kuriems diagnozuojama ši sudėtinga patologija: kepenų gaminama tulžis negali nutekėti į dvylikapirštę žarną, kaupiasi ir ardo kepenis, todėl vaikams progresuoja gelta, vystosi kepenų cirozė.

Dviejų mėnesių mergaitė iš pradžių buvo persiųsta į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, kur atlikta tulžies latakų operacija.

Gydytojų lūkesčiai, kad tai padės, nepasitvirtino. Liko vienintelė išeitis – kepenų transplantacija.

Sulaukė netikėto skambučio

Barboros ligą išdavė žali akių obuoliai ir tamsūs baklažano spalvos plaukai. Kepenų transplantacijos iš pradžių negalėjo daryti dėl per mažo kūdikio svorio, tad dalį laiko mergaitė leisdavo namuose, kitą – ligoninėje.

Kai mergaitė pradėjo geltonuoti, gydytojai liepė ruoštis transplantacijai. Iš pradžių kaip kepenų donorė buvo ruošiama mama, kuriai atlikti visi reikiami tyrimai, patvirtinantys tinkamumą.

Vaikų kepenų transplantacijos Lietuvoje neatliekamos, tad operaciją numatyta daryti Lenkijoje. Pernai prieš Kalėdas mama su septynių mėnesių dukra išvyko į Varšuvos ligoninę.

G.Jonaitienė pasakojo, kaip likus kelioms dienoms iki Naujųjų metų per susirinkimą darbe sulaukė netikėto dukters Eglės skambučio iš Varšuvos: "Mama, aš netinku būti donore. Tu turėsi būti donore."

Prisimindama situaciją Giedrė ir dabar nesulaiko ašarų. Netikėtai viskas apvirto aukštyn kojomis, kai po išsamesnių tyrimų paaiškėjo, kad mama negali dovanoti dalį savo kepenų.

"Maniau, dukra bus donorė, o aš po operacijos slaugysiu anūkę. Apsispręsti dėl donorystės nebuvo kada, nes mažajai gyventi buvo likusi vos savaitė", – pasakojo pašnekovė.

Visiškai nejutau ir dabar nejaučiu, kad atidaviau 180 gramų kepenų. Operaciją primena tik didelis randas ant pilvo.

Kliūtys dėl tyrimų

Skambučio Giedrė sulaukė gruodžio pabaigoje, penktadienį, o jau po trijų dienų su išsamiais tyrimų rezultatais ji turėjo atsirasti Varšuvoje.

Ne visos gydymo įstaigos galėjo padėti taip greitai juos atlikti – pagelbėjo profesorius, vaikų gydytojas gastroenterologas Vaidotas Urbonas iš Santaros klinikų.

"Viskas kaip per sapną. Anūkės liga, operacija, vasarą pati patyriau operaciją, vėliau sunkiai susirgo mano mama, liepą gimė kita anūkė, o vos po kelių dienų palaidojau mamą", – praėjusių metų pusmetį prisiminė moteris. – Kartais net atrodydavo, kad ne su mūsų šeima visa tai vyksta. Bet visada tikėjau, kad viskas bus gerai."

Naujuosius metus Giedrė su šeima pasitiko jau Lenkijoje, ligoninei priklausančiame viešbutyje.

Primena tik randas

Lenkijos ligoninėje Giedrei buvo pasiūlyta susitikti su psichologe, nes kai kurie donorai baiminasi transplantacijos operacijos. Pašnekovės nuomone, šio specialisto konsultacija jai buvo nebūtina – daugiau naudos suteikė šeimos narių, kolegių palaikymas ir stiprus vidinis nusiteikimas, kad viskas susiklostys sėkmingai.

Šių metų sausio viduryje Giedrė buvo paguldyta į vieną ligoninę, o anūkė – į kitą, vaikų ligoninę. Močiutė buvo operuojama šešias valandas, o anūkės aštuonių valandų operaciją atliko dvi gydytojų brigados.

Medikai patikino, kad po operacijos, vos Giedrei prabudus, pasakys, ar anūkės operacija buvo sėkminga. Sūnui pastebėjus, kad mama nesupranta lenkiškai, šie nuramino: "Baby okei" tikrai supras.

"Visiškai nejutau ir dabar nejaučiu, kad atidaviau 180 gramų kepenų. Operaciją primena tik didelis randas ant pilvo. Pusmetį negalėjau nieko sunkiai kelti, o valgyti galiu viską", – pasakojo moteris.

Barborai pradžia nebuvo tokia sėkminga – po transplantacijos 1,5 mėnesio mergaitė praleido reanimacijos skyriuje. Pasak Giedrės, anūkė daug atlaikė, tačiau jos dukrai Eglei teko itin sunki našta – kartais net gydytojams svirdavo rankos dėl kylančių įvairių komplikacijų. Vilties, kad mažylė išgyvens, buvo mažai.

Grįžo prieš Velykas

Kai mergaitė pagaliau išsikapstė, gydytojai džiaugdavosi net mažiausiu jos pasiekimu. Namo mažylė grįžo tik prieš Velykas. Grįžo su atviru pilvu, nes neužteko odos paslėpti žaizdai.

Dabar 1,6 metų Barbora jau vaikšto, o žinantys jos istoriją tikina, kad net sunku patikėti, kiek daug ši mergaitė patyrė. Trumpo savo gyvenimo didžiąją laiko dalį ji praleido ligoninėse. Ir iki šiol dar su jomis neatsisveikinta: mergaitė vežama į Vilnių lašinti specialių vaistų, tyrimų rezultatai siunčiami į Lenkiją, prireikus kelioms dienoms ji ten paguldoma išsamesniems tyrimams.

Mergaitei reikia gerti daug vaistų, saugotis griuvimų, o ateityje vėl laukia operacijos.

Nustebino gydytojai

Varšuvos ligoninėje klaipėdietę nustebino gydytojų apranga. Vietoj baltų chalatų jie dėvi įprastus drabužius, tad kartais net profesorių galima supainioti su lankytoju.

Vaikų gydytojo specialybę išduoda tik vaikiška atributika: pakabintas žaisliukas ar žaismingas piešinys. Pavyzdžiui, vienas gydytojas vilkėjo marškinėlius su didžiuliu ponio atvaizdu.

Pasak Giedrės, tiek Lietuvos, tiek Varšuvos medikai, prisidėję prie anūkės gydymo ir transplantacijos, nusipelno tik geriausių žodžių.

Kokią dovaną įteikė savo anūkei, moteriai primena uostamiesčio gydytojų elgesys. Giedrė ne kartą susidūrė su situacija, kai privačiai dirbantys gydytojai, sužinoję apie rando ant pilvo atsiradimo priežastį, atsisako paimti pinigus už konsultaciją arba paprašo perpus mažiau, nei priklausytų, taip gerokai suglumindami pacientę.

Apdovanojimas: Giedrė juokauja, kad šeimoje jie dabar abu su vyru bus garbingi donorai: ji – organų, o vyras – Garbės kraujo donoras. (Asociacijos "Gyvastis" nuotr.)

Pakvietė į prezidentūrą

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja dirbanti Giedrė spalį buvo pakviesta į padėkos donorų artimiesiems renginį prezidentūroje, kur jai kaip organų donorei įteikta Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės padėka.

Klaipėdietei didžiausią įspūdį paliko mamos, pasiryžusios dovanoti savo mirusių vaikų organus kitiems, kad pratęstų laukiančiųjų gyvenimą.

"Vaiko širdis dar plaka, o mama turi priimti itin sunkų sprendimą", – stebėjosi pašnekovė.

Kasmetinio asociacijos "Gyvastis" organizuojamo renginio siekis yra padėkoti už kilnumą, drąsą priimti itin sunkius sprendimus ir ryžtą juos įgyvendinti. Renginyje norima įvertinti didžiulį medikų atsidavimą darbui ir nekuklų kuklių žmonių indėlį į donorystės idėjos sklaidą.

Lietuvos asociacija "Gyvastis" – vienintelė organizacija Lietuvoje, vienijanti organų transplantacijos laukiančius ir su persodintais donorų organais gyvenančius žmones.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lana22

Lana22 portretas
Nоrite susіrasti mеrginą viеnai nаkčiai? Svеiki аtvykę - www.ujeb.se/lana22
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių