Minėjimus uostamiestyje apribos įstatymas

Sprendimą nulėmė agresija

Nelaukdami vadinamojo desovietizacijos įstatymo įsigaliojimo, klaipėdiečiai dar pernai liepą Skulptūrų parke demontavo sovietinius karius šlovinantį memorialą.

Pagal nuo šių metų gegužės 1-osios įsigaliosiantį Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą, bus draudžiama bet kokia forma įamžinti ar atvaizduoti asmenis, simbolius bei informaciją, propaguojančią totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, daugelis savivaldybių savo iniciatyva ėmė demontuoti sovietinių karių skulptūras, monumentus, kitus simbolius.

Tai buvo padaryta ir Klaipėdoje.

Tačiau marmurinių plokščių siena su kelių šimtų žuvusių raudonarmiečių pavardėmis palikta, išliks ir žuvusiųjų amžinojo poilsio vieta, tik miestas planuoja šią vietą rekonstruoti.

Ritualų daugiau nebus?

Šioje vietoje, vadinamosiose karių kapinėse, savaitgalį susirinko grupelė žmonių, anot žiniasklaidos, tarp jų pastebėtas ir Rusijos Federacijos (RF) ambasados darbuotojas iš Vilniaus.

Jie čia atnešė gėlių, kaip ir kasmet paminėdami „Klaipėdos išvadavimą iš vokiškųjų grobikų“, tačiau esą jokių viešų kalbų ar renginio nebuvo.

Bus tam tikro nepasitenkinimo, nes yra dalykų, kurie sukelia aštrią reakciją.

Galimas dalykas, kad tai vienas paskutiniųjų kartų, kai Klaipėdoje viešai minėta totalitariniam režimui aktuali data.

„Nors apie viešus totalitariniams režimams svarbių datų minėjimus atskirai ir neparašyta, tačiau įstatymas tai implikuoja. Panašių datų minėjimas bet kuriuo atveju yra tų režimų propagavimas. Manyčiau, kad, įsigaliojus desovietizacijos įstatymui, vadinamoji Pergalės diena gegužės mėnesį Lietuvoje jau neturėtų būti minima, nes patys žinome, kokia ten buvo pergalė. Mes švenčiame Europos dieną, ji mums svarbi“, – teigė parlamentarė, Seimo Kultūros komiteto narė Liuda Pociūnienė.

Liuda Pociūnienė. I. Gelūno / BNS nuotr.

Gėlių atnešti niekas nedraus

Naujasis desovietizacijos įstatymas sudarys teisinį pagrindą pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

Įstatymas taip pat draus įamžinti asmenis, kurie veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose arba okupacinės valdžios centrinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms, karinėms, represinėms struktūroms.

Kol neįsigaliojo šis įstatymas, Lietuvoje numatyta tik administracinė atsakomybė už tam tikrų totalitarinių ir autoritarinių režimų simbolių demonstravimą, platinimą ar propagavimą.

„Tam tikrų datų šventimas įeina į propagavimo sąvoką. Tačiau jei žmonės ateis padėti gėlių ant raudonarmiečių kapų, jiems to niekas nedraus, bet neturėtų būti kažkokių juostelių ar kitų simbolių, siejamų su totalitariniais režimais. Žinoma, dėl to bus tam tikro nepasitenkinimo, nes yra dalykų, kurie sukelia aštrią reakciją, bet kada nors vis tiek reikėjo tai padaryti“, – įsitikinusi Seimo narė.