Grėsmės mastas

Lietuvos NVSC pastarosiomis savaitėmis nustatė, kad iš visų užsikrėtimų tik vienas iš tūkstančio įvyko viešajame transporte (žr. lentelę). Esame linkę manyti, kad procentas turėtų būti aukštesnis: pėdsako tyrime Lietuvoje yra ženkli nenustatytų atvejų dalis. Prancūzijoje atliktas patikimesnis, mūsų nuomone, tyrimas parodė, jog užsikrėtimų viešajame transporte dalis ten yra 1,2 proc.; tuo skaičiumi būtume labiau linkę tikėti.

Kad ir kaip būtų, ar tikėtume raminančia lietuviška trupmena, ar neramesniu prancūzišku procentu, aiškūs du dalykai: užsikrėtimo VT grėsmė yra; ta grėsmė yra nedidelė.

Kaukės padeda

Net Pasaulio sveikatos organizacija pradžioje nebuvo apsisprendusi, ar pandemijos valdymui rekomenduoti dėvėti kaukes. Lietuvoje, prisimename, irgi pradžioje būta atsakingų institucijų blaškymosi.

Dabar paskubomis Europoje buvo atlikta daug tyrimų – pagal įvairią metodiką, įvairiose aplinkose, nevienodos apimties. Pačios pesimistiškiausios išvados sako, kad kaukių VT dėvėjimas riziką sumažina tik 15 proc., pačios optimistiškiausios duoda 70 proc. rezultatą. Čia, suprantama, buvo tirta pačių paprasčiausių kaukių įtaka.

Absoliučiai tikslius mokslinius duomenis turėsime galbūt tik po keleto metų. Tačiau jau dabar aišku: net jeigu kaukės saugo tik mažesne dalimi – jas verta dėvėti. Nes tai yra išsaugota žmonių sveikata, galbūt ir kieno nors gyvybė.

Lietuvos miestuose – įvairiai

Valstybės lygiu vežėjams yra nustatytos ir privalomos, ir tik rekomenduojamos taisyklės. Mūsų šalies miestuose rekomenduojamosios taisyklės paprastai pritaikomos prie konkrečios VT specifikos.

Vilniaus mieste keleiviai nelaipinami per priekines duris, bilietai irgi nepardavinėjami. Siekiant išvengti 1 metro taisyklės pažeidimo, didžiausių srautų stotelėse viešojo transporto kontrolieriai rytinio ir vakarinio piko metu rotuodamiesi pagal išgales reguliuoja keleivių judėjimą ir prireikus riboja įlipančiųjų skaičių, kad būtų užtikrinti saugaus atstumo reikalavimai. Kontrolieriai vienu metu dirba ne visose, o tik dalyje intensyviausių stotelių, todėl ir pačių keleivių prašoma pamačius užimtas sėdimas vietas į autobusą ar troleibusą nelipti, palaukti kito.

Kaune, priešingai, nuo rudens sugrąžintas įlaipinimas per priekines duris ir prekyba bilietais.

Verta dėmesio Kėdainių – nors ir nedidelio, tačiau taip pat viešąjį transportą turinčio miesto – patirtis. Ten irgi lipama per priekines ir prekiaujama bilietais. Sergamumas rajone yra labai didelis, tačiau, panašu, tam viešasis transportas neturi įtakos. Gruodžio 7 d. ryto duomenimis, „Kėdbuse“ nėra nė vieno užsikrėtusio vairuotojo. Nors vien pagal tikimybių teoriją esant tokiam aukštam bendro sergamumo lygiui bent vienas jų jau turėjo užsikrėsti per savo šeimos kontaktus.

Šiauliuose planuojama nuo Naujųjų pakelti bilietų kainas; taip salonai bent kurį laiką taps truputį tuštesni ir 1 metro taisyklės laikytis bus lengviau.

Klaipėdos sprendimai

Klaipėdoje nutraukėme bilietų pardavinėjimą iš vairuotojo, tačiau įlipimą per priekines duris palikome: visos atidarytos durys su oru greičiau išpučia virusą, jeigu tokio būta. Keleivių judėjimas vyksta viena kryptimi, o ne veidu į veidą. Tai papildomai didina saugumą.

Neturime tiek žmogiškųjų išteklių, kad galėtume fiziškai stotelėse riboti įlipimą iki 1 metro saugumo ribos salone. O ir Vilniuje, matome, pripažįstama, kad visų probleminių stotelių kontrolės tarnyba nepajėgia prižiūrėti. Čia nekalbant apie tai, kad pats kontrolierius jau didina grūstį stotelėje, o juk jis irgi gali būti viruso platintojas.

Taip, prašome keleivių prireikus palaukti tuštesnio reiso. Įpareigojome vairuotojus kontroliuoti lipimą. Bet labiausiai saugumui Klaipėdoje padeda strateginis mūsų savivaldybės apsisprendimas pandemijos metu dotuoti viešąjį transportą, kad turėtume iš ko piko metu į trasą išleisti visus autobusus. Priešingu atveju, jeigu kaip anksčiau gyventume tik iš surenkamų pajamų, kritus bendram keleivių skaičiui, jau turėjome gerokai kirpti ridą. O tai būtų užprogramuota grūstis.

„Здравствуйте, labdien“

Verta apžvelgti ne tik Lietuvos, bet ir geografiškai mums net artimesnių miestų, esančių užsienio šalyse, patirtį. Tose šalyse epidemiologinė padėtis kol kas yra geresnė nei Lietuvoje, tad ta patirtis verta stebėjimo.

Neteko aptikti informacijos, kad Kaliningrade (Rusija) kaip nors būtų ribojamas keleivių skaičius salone. Netiesiogiai tokio ribojimo funkciją dabar atlieka nauji tarifai: nuo spalio 1 d. ten pabrango VT bilietai; visada ir visur tokiais atvejais pradžioje keleivių skaičius sumažėja. Taip iš karto sprendžiamos dvi problemos: ištuštėja salonai ir pagerinama finansinė savivaldybės įmonės būklė.

Kaimynai rusai pasikliauja kaukių režimu ir prievartine to režimo kontrole. Visoje šalyje už epidemiologinio režimo pažeidimus iki šiol administracinėmis baudomis nubausta apie 1,2 mln. gyventojų. Į kaukių režimo palaikymą Kaliningrade įsitraukia ne tik tarnybos, bet ir patys keleiviai, pasitaiko ir muštynių.

Latvijos Respublika tų pačių saugumo priemonių laikymosi siekia kitais, subtilesniais būdais.

Kaukių leidžiama nedėvėti bepročiams: „Pasažierim ir acīmredzami (…) psihiskās veselības traucējumi, kuru rezultātā personai trūkst spēju vai iemaņu mutes un deguna aizsega lietošanai, tā lietošana nav jāpieprasa un personai ir jāļauj uzturēties transporta līdzeklī.“ Taigi nereikia net pažymos, užtenka būti „akimis regimu“ psichiniu ligoniu. Natūralu, kad retas, nors ir užkietėjęs „antimaskeris“ nori taip užsirekomenduoti bendrakeleiviams. Rezultatas yra: Liepojos transportininkai pastarosiomis dienomis vykdomų specialių reidų metu kaukių režimo pažeidimų nefiksuoja.

Taigi didinant VT epidemiologinį saugumą veiksmingos tos priemonės, kurios atitinka bendruomenės mentalitetą. Epidemiologai turi pažinoti savo tautą. Ta taisyklė galioja visame pasaulyje: Singapūre draudimą kalbėti salone (kalbant išsiskiria daug daugiau aerozolių nei šiaip kvėpuojant) visuomenė priėmė palankiai, Barselonoje (Ispanija) – kritiškai.