Miesto garbės piliečiu tapo pranciškonas

Pranešėja Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė pristatė B.S.Jurčio nuopelnus, dėl kurių brolis žinomas ne vien Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje.

„Šiuo sprendimo projektu prašome pritarti, kad Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas būtų suteiktas kunigui pranciškonui broliui B.S.Jurčiui. Jis kryptingai darbuojasi miesto labui pastaruosius 10–15 metų. Jo dėka Savanorių gatvėje buvo pastatyta nauja Šv.Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia su unikaliais vargonais bei vienuolynas, kuris tarnauja ne tik Klaipėdos miesto gyventojų dvasiniams poreikiams, bet yra svarbus įvairios socialinės ir kultūrinės veiklos centras“, – kalbėjo E.Deltuvaitė.

Brolis Benediktas yra tradiciniu tapusiu Vilties bėgimo, vykstančio nuo 2008-ųjų, idėjos autorius ir organizatorius.

2013-aisiais jo iniciatyva atidarytas Šv.Pranciškaus onkologijos centras, kuris teikia dvasines ir psichosocialines paslaugas, sergantiems vėžiu bei jų šeimos nariams. Tais pačiais metais jis buvo apdovanotas Klaipėdos miesto vėliava.

B.S.Jurčio pastangomis Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne įkurta Kultūrų diasporos centro meno galerija – „Galerija 1252“, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos sensorinis sodas bei rožynas.

2003 m. Vasario 16-ąją prezidentas Valdas Adamkus jį apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi už tautos dvasinių vertybių puoselėjimą.

2008 m. jam įteiktas Santarvės fondo auksinis ženklelis, o 2009 m. jis buvo išrinktas į 16 pilietiškiausių klaipėdiečių sąrašą.

Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, veikiausiai ne vien 10 ar 15 metų, bet visas B.S.Jurčio gyvenimas pašvęstas Klaipėdai, jos vardo garsinimui bei gerovės joje kūrimui.

„Manau, kad tie didieji darbai, kurie padaryti, tikrai verti to, kad šiam klaipėdiečiui būtų suteiktas miesto garbės piliečio vardas. Tuo pat metu tai ir didžiulis įsipareigojimas ateičiai, visų mūsų lūkesčių įgyvendinimui, kurių yra tikrai yra nemažai, o ir idėjų šito žmogaus mintyse tikrai labai daug“, – sakė meras.