"Net ir pati šiuolaikiškiausia ar pralaidžiausia lietaus vandens nuotekų surinkimo sistema turi savo ribinius skaičius. Kai per pusvalandį iškrenta mėnesio ar dviejų kritulių norma, natūralu, kad suvaldyti stichiją yra sunku. Kita vertus, tai yra dar viena labai aiški indikacija, kad mūsų požeminė komunikacija tikrai labai atsilieka nuo laikmečio iššūkių ir reikalavimų. Tad ateityje laukia rimtos investicijos, norint suvaldyti klimato kaitos pasekmes be didelių bėdų", – kalbėjo V.Grubliauskas.

Suplanuotos milijoninės investicijos

Įmonės "Klaipėdos vanduo" atstovai tvirtino kol kas jokių prašymų dėl nuostolių atlyginimo negavę.

Esą gyventojams, kurie susiduria su liūčių metu apsemiamais būstais, reikėtų pasidomėti nelaimių priežastimis, nes tvarkingai įrengtose patalpose lietaus nuotekų vanduo negali patekti į rūsius ar namus.

Tam vamzdynuose yra įrengiami atbulinio tekėjimo vožtuvai.

Visiškai apsisaugoti nuo gamtos stichijos padaromų nuostolių nėra įmanoma, tačiau patiriamus nuostolius ir žalą gali atlyginti draudimas.

"Bendrovė yra apdraudusi savo veiklą civilinės atsakomybės draudimu ir, kai dėl mūsų kaltės nukenčia klientai, draudimas atlygina žalą. Tačiau tokių kreipimųsi sulaukiame labai retai. Kalbant apie investicijas, kurios suplanuotos kaip reikalingos paviršinių nuotekų sistemai Klaipėdos mieste, galime remtis 2009 m. patvirtinto Klaipėdos miesto ir gretimų teritorijų specialiojo plano sprendiniais, kuriuose nurodytas investicijų poreikis 2008–2020 m. yra 302,7 mln. litų. Bet įvertinant per dešimtmetį šalyje augusią infliaciją, mokesčių pokyčius ir paslaugų brangimą, investicijų suma šiuo metu turėtų būti gerokai didesnė", – teigė bendrovės administracija.

Esą dalis 2008–2020 m. plane numatytų projektų jau įgyvendinta arba įgyvendinama, pritraukiamos ES ir miesto savivaldybės, įmonės lėšos.

Pavyzdžiui, pernai pasirašytos trys darbų sutartys tinklų statybai ir nuotekų valymo įrenginių statybai, šiais metais – dar trys darbų sutartys tinklų statybai ir nuotekų valymo įrenginių statybai Klaipėdoje.

"Vasarį bendrovė "Klaipėdos vanduo" miesto savivaldybei išsiuntė avarinės būklės lietaus tinklų sąrašą, kuriame surašytus objektus būtina rekonstruoti artimiausiu metu. Sąraše yra 43 eilutės ir tai yra apie 8,3 km tinklų. Vien tik jiems sutvarkyti reikia apie 1,5 mln. eurų. Čia kalbama apie avarinės būklės tinklus, kuriuos būtina tvarkyti. Tačiau reikėtų suprasti, kad įrengti tokią lietaus nuotekų surinkimo sistemą ir visiškai apsisaugoti nuo gamtos stichijų bei eliminuoti potvynių atvejus nėra įmanoma", – tvirtino "Klaipėdos vandens" atstovai.