Per metus padaryta daug darbų

– Kokie 2019-ieji buvo Palangai?

– Metai buvo darbingi ir išties neblogi. Miestas keitėsi, gražėjo, praturtėjo nauju, palangiškių ir kurorto svečių ilgai lauktu objektu – baseinu. Ir nors baseinas atviras visiems lankytojams, pirmiausia šio objekto naudą pajuto mūsų mokiniai – jiems  čia vyksta kūno kultūros pamokos, sportinių aukštumų baseine siekia ir Sporto centro auklėtiniai, su jais dirba nuostabūs, patyrę treneriai. Džiugu, kad sveikatinimo užsiėmimuose baseine aktyviai dalyvauja ir senjorai, tėvai su mažyliais. Miesto gyventojai pagaliau vėl turi ir viešąją pirtį. 

Kitas džiuginantis objektas – medinės Kurhauzo dalies restauracija. Ši pastato dalis jau įgavo savo buvusią išvaizdą – restauracijos darbai vyksta itin sparčiai. Kitąmet tikimės įrengti vidų bei Kurhauzo medinę dalį perduoti kultūros bendruomenės poreikiams.

Šeštadienį palangiškius ir kurorto svečius pakvietė ir Kurorto muziejus – čia pristatyta nuolatinė muziejaus ekspozicija, atspindinti mūsų Palangos istoriją. Tai taip pat svarbus ir ilgai lauktas Palangos kultūrinio gyvenimo įvykis.

Šiais metais intensyviai vyko miesto gatvių, šaligatvių, viešųjų erdvių tvarkymo darbai: sutvarkytos ar šiuo metu tvarkomos S. Dariaus ir S. Girėno, Kastyčio, Valteriškės, Ganyklų, Kalgraužių, Ramybės, Žuvėdrų, Gėlių aikštės ir kitos miesto gatvės, Šventojoje vyksta aikštės rekonstrukcija, gydymo paskirties ligoninės pastato pritaikymo socialinės priežiūros paslaugoms teiktidarbai.

Savivaldybėms tenkinant bendruomenės viešuosius interesus bei teikiant įvairias paslaugas, skirtingai nei verslui, svarbiausias tikslas nėra didesnio pelno ar rentabilumo siekimas.

Didelį dėmesį šiais metais skyrėme gyvenamajai aplinkai – modernizuojama daug daugiabučių namų, tvarkyti daugiabučių namų kiemai, šaligatviai, kiemų apšvietimas, įrengtos modernios atliekų surinkimo aikštelės.

Paplūdimiuose taip pat būta naujovių – įsigijome naują ir modernią smėlio valymo mašiną „BeachTech Marina“. Ekonomiškai ir tyliai dirbanti savaeigė technika kol kas neturi analogo Baltijos jūros regione.

Jau rugpjūtį Palangos paplūdimiuose pradėjo darbuotis smėlio valymo mašina. („V. P.“ nuotr.)

Miesto švietimo įstaigose taip pat yra teigiamų pokyčių. Iš didesnių darbų paminėtini „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje atliktas aktų salės remontas, įrengtas išėjimas į vidinį kiemą. Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje įrengtas liftas, jau pradėtas ir stadiono kapitalinė statyba. Palangos moksleivių klubas naujuosius mokslo metus taip pat pasitiko su naujove – nuo rugsėjo šį įstaiga savo veiklą tęsia ir neformaliojo švietimo veiklas vykdo kitose patalpose – įsikūrė Pradinėje mokykloje.

Sporto mėgėjus gera žinia pasiekė pavasarį, kuomet Vyriausybės nutarimu Palangos miesto savivaldybei buvo perduoti Teniso kortai, esantys Gėlių aikštėje. Ateityje čia numatoma sukurti patrauklią ir modernią sportininkams bei moksleiviams ir jaunimui skirtą teniso bazę.

Dedame daug pastangų, ir kad turistų skaičius Palangoje kasmet augtų – kurortas pristatomas tarptautinėse turizmo parodose, reklamuojamas leidiniuose. Džiugu, kad mūsų pasirinktos priemonės pasiteisina. Visų Klaipėdos regiono savivaldybių bendros pastangos taip pat duoda vaisių – šiais metais Palangos oro uoste pradėti skrydžiai dviem naujomis kryptimis – be jau įprastų krypčių, orlaiviai skrenda į Bergeną Norvegijoje ir Dortmundą Vokietijoje, kitąmet pavasarį pristatoma nauja kryptis Palanga – Dublinas (Airija).

Šiais metais Palangos oro uoste pradėti skrydžiai dviem naujomis kryptimis – be jau įprastų krypčių, orlaiviai skrenda į Bergeną Norvegijoje ir Dortmundą Vokietijoje, kitąmet pavasarį pristatoma nauja kryptis Palanga – Dublinas (Airija). („V. P.“ nuotr.)

Teko nemažai „pakovoti“

Vertindamas 2019-uosius, galėčiau juos pavadinti ir kovos metais. Kodėl? Nes laukiamų rezultatų, finansavimo tam tikriems projektams niekas neatnešė „ant lėkštutės“ – daugeliu klausimų teko nemažai įtikinėti, įrodinėti, „pakovoti“.

Pavyzdžiui, viešųjų paslaugų teikimo ir joms reikalingo Savivaldybės turto valdymo klausimas. Vienas iš aktualiausių palangiškiams šiuo metu yra miesto baseino valdymo klausimas. Kaip žinia, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės sprendimo neskelbiant konkurso baseino valdymą perduoti Savivaldybės įmonei. Baseino, kurio statybai naudotos miesto biudžeto lėšos. Į Konkurencijos tarybą kreipęsi Lietuvos verslininkų konfederacijos atstovai siekė įteigti, kad tik verslo subjektai gali valdyti naujai už valstybės ir Savivaldybės biudžeto lėšas pastatytus objektus bei naudingiausiai tenkinti vietos gyventojų poreikius.

Savivaldybėms tenkinant bendruomenės viešuosius interesus bei teikiant įvairias paslaugas, skirtingai nei verslui, svarbiausias tikslas nėra didesnio pelno ar rentabilumo siekimas. Todėl labai svarbu atskirti objektus ir juose teikiamas paslaugas į tas, kurios savo prigimtimi yra skirtos vien verslo tikslams, ir į tas, kurios reikalingos bendruomenės viešiesiems interesams tenkinti, pavyzdžiui, gyventojų sveikatingumo, sporto, užimtumo, neformalus ugdymo ir panašiai.

Tas pats pasakytina ir apie kitas viešąsias paslaugas, kurias šiuo metu pagal vidaus sandorį teikia Savivaldybės įmonės. Dėl šios teisės taip pat teko „pakovoti“.

Esu tos nuomonės, kad savivaldybės turi turėti teisę pačios spręsti dėl viešųjų paslaugų teikimo, pavedant jas teikti miesto valdomai įmonei. Tuomet savivaldybės turi galimybę kontroliuoti, pareikalauti vieną ar kitą paslaugą teikti ne tik pagal sutartį, bet ir pagal poreikį. Pavyzdžiui, gatvių valymas žiemą ar paplūdimių tvarkymas vasarą – juk šių darbų reguliarumo neįmanoma numatyti iš anksto, nes viskas priklauso nuo orų, žmonių skaičiaus ir pan. Be to, tam tikras paslaugas teikti pavedusios savo įmonėms, savivaldybės sudaro sąlygas garantuotai nepertraukiamam viešųjų paslaugų teikimui socialiai jautriose ir dažnai natūraliai monopolinėse viešųjų paslaugų teikimo srityse. Esu įsitikinęs, kad tokios jautrios socialinės sritys kaip vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, šilumos tiekimas, atliekų tvarkymas, keleivių vežimas, gatvių ir teritorijų priežiūra turi būti savivaldybių, o be verslo rankose. Teikiant šias paslaugas neturi būti siekiama pelno.

Palangai toks Seimo balsavimas reiškia, kad miestą ir toliau galės tvarkyti pelno gyventojų sąskaita nesiekiantis „Palangos komunalinis ūkis“, bus išsaugota apie 150 darbo vietų, o už visų palangiškių lėšas statyto miesto baseino be miesto Tarybos sutikimo negalės perimti iš šios paslaugos užsidirbti siekiantys privatūs verslininkai. (Palangos baseino nuotr.)

Seimas suteikė galimybę savivaldybėms spręsti pačioms

Su analogiškomis problemomis susiduria ne tik Palanga, bet ir kitos šalies savivaldybės, todėl šie klausimai yra keliami jau ne pavienių savivaldybių, o Lietuvos savivaldybių asociacijos. Dėl to su argumentais jau Lietuvos savivaldybių asociacija kreipėsi į šalies Prezidentą, Ministrą Pirmininką, Valstybės kontrolę bei kitas atsakingas institucijas. Džiaugiuosi, kad Asociacijai pavyko įtikinti, kad savivaldybės, valdydamos savo turtą ar pirkdamos paslaugas iš miesto įmonių, siekia geriausio rezultato savo gyventojams, tinkamų bei reikiamu laiku suteikiamų paslaugų ir daugumai gyventojų prieinamų paslaugų kainų.

Džiugi žinia  yra ta, kad praėjusį penktadienį Seimas didžiule balsų persvara priėmė įstatymą, suteikiantį galimybę savivaldybėms pačioms spręsti, kam patikėti viešųjų paslaugų teikimą vandentvarkos, miesto tvarkymo, šildymo, atliekų išvežimo ir kt. Savivaldybės teritorijoje. Kartu pritarta Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui, kad savivaldybės galėtų pačios spręsti, kas valdys jų turtą, reikalingą viešosioms paslaugoms teikti.

Galimybės savivaldybių įmonėms patikėti teikti viešąsias paslaugas prašė Lietuvos savivaldybių asociacija – tokį kreipimąsi vienbalsiai pasirašė visi 60 savivaldybių merų. Dėkoju Vyriausybei ir Seimui, Prezidento patarėjams, kurie išgirdo šią savivaldai aktualią problemą už LSA iniciatyvos palaikymą ir supratimą, kad teikiant viešąsias paslaugas neturi būtų siekiama pelno.

Palangai toks Seimo balsavimas reiškia, kad miestą ir toliau galės tvarkyti pelno gyventojų sąskaita nesiekiantis „Palangos komunalinis ūkis“, bus išsaugota apie 150 darbo vietų, o už visų palangiškių lėšas statyto miesto baseino, kuriame vaikams vyksta nemokamos kūno kultūros pamokos bei treniruotės, nemokami sveikatinimo užsiėmimai visiems norintiems, kur taikomos ypatingos nuolaidos senjorams, neįgaliesiems ir Palangos miesto gyventojams, valdymo, be miesto Tarybos sutikimo negalės perimti iš šios paslaugos užsidirbti siekiantys privatūs verslininkai.

Yra kuo pasidžiaugti

– Kokiais ryškiausiais šių metų įvykiais labiausiai galite pasidžiaugti?

– Norėčiau paminėti džiuginančias verslo iniciatyvas. Visas išvardyti būtų sudėtinga, bet bene ryškiausias šių metų įvykis, manau, yra metų pabaigoje sanatorijos „Gradiali“ atidarytas mineralinio vandens gręžinys sanatorijos teritorijoje. Po daugiau kaip 30 metų pertraukos poilsiautojai Palangoje vėl gali mėgautis geriamuoju mineraliniu vandeniu iš vietinio gręžinio.

Džiugina ir šiais metais Palangoje atidarytas naujas penkių žvaigždučių viešbutis „Amsterdam Plaza“, kiti nauji objektai.

Ne mažiau džiugi ir kita metų pabaigoje Palangą ir visą Lietuvą pasiekusi žinia – mūsų kurorto mokinių rezultatai yra vieni iš geriausių šalyje, palangiškiai savo žiniomis nusileidžia tik Kaunui ir Vilniui. Tai – neabejotinai didelis pasiekimas, ir išskirtinės padėkos verti ne tik mūsų mokinukai, bet ir, žinoma, juos mokantys pedagogai.

Džiugina ir mūsų sportininkų, meno kolektyvų puikūs pasirodymai konkursuose bei varžybose, aktyvi bendruomenių veikla.