Quantcast

„MEMEL FEST‘21“ – odė gėriui ir grožiui

Klaipėdos žiūrovas išlepintas tarptautinių teatrinių renginių: grandioziniuose festivaliuose gali net ir nemokamai stebėti įmantriausias šiuolaikinio meno apraiškas, pradedant teatru, šokiu, performansu, cirku, ir baigiant menų sintezės reginiais. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti spalvingasis tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“ ar netrukus prasidėsiantis tarptautinis menų festivalis „Plartforma“. Tačiau ar žino tūlas klaipėdietis, kad, pavyzdžiui, Skapiškyje, kuriame gyvena vos 200-300 gyventojų, yra teatras, kuris gastroliuoja po visą Europą? Ar žino, kad čia verda itin intensyvus kultūrinis gyvenimas su savo tarptautiniais menų festivaliais? Galvą guldau, kad daugumai, net ir kultūra besidominčių klaipėdiečių, negirdėtas ne tik šis teatras, bet ir pats Skapiškio miestelio pavadinimas... Taip jau nutinka, kad dažnai nepastebime ir nevertiname to, kas arčiausiai mūsų...

O tokia proga – pamatyti, pajausti Lietuvos mėgėjų teatrų kūrybą, o vėliau ir aptarti tai, kas ką tik regėta ir pajausta, pabendrauti su kūrėjais – ką tik buvo. Į Lietuvos teatro meno padangę neseniai kaip kometa įsiveržęs jaunas, veržlus ir kupinas užmojų Klaipėdos Gedimino Šimkaus teatras „ARTYN“ su jo vadove režisiere Marta Zubkova priešaky, suorganizavo puikų nemokamą trumpo metro festivalį „MEMEL FEST‘21“. Kodėl „trumpo metro“? O gi todėl, kad per vieną vakarą būtų galima pamatyti net šešių Lietuvos mėgėjų teatrų trumpus, iki 20 minučių trukmės, spektaklius arba emocingiausias jų ištraukas. Praėjusį sekmadienį, rugsėjo 4 dieną, Klaipėdos dramos teatre šurmuliavo vaidintojai iš Klaipėdos, Utenos, Skapiškio, Kretingos, Telšių, o taip pat jau spėję pamilti teatrą „ARTYN“ ir kitus Lietuvos entuziastų teatriukus uostamiesčio žiūrovai.

Šešios ištraukos susilydė į vieną ištisinę skirtingų žanrų ir stilistikos vaidinimų pynę, o dekoracijų perstatymų metu kiekvieno teatro režisierius pristatydavo savo meno kolektyvą ir būsimą ištrauką. „MEMEL FEST‘21“ atidarė šio festivalio rengėjai Gedimino Šimkaus teatras „ARTYN“. Jie parodė ištraukėlę iš Daivos Čepauskaitės pjesės „Pupos“ (režisierė Marta Zubkova). Utenos kamerinis teatras įsiveržė į sceną su ryškiaspalve temperamentingąja Agota, apsukriuoju Vinceliu, išvydome ir Bekampį, Bekampienę, žydelį Faibčiką – šauniai sukurtus legendinius nemirtingos Keturakio komedijos „Amerika pirtyje“ personažus (režisierius Šarūnas Kunickas). Kretingos Egidijaus Radžiaus teatro režisierius Nerijus Gedminas nepabijojo pristatyti ištraukos iš dar nebaigto statyti spektaklio – Juozo Tumo-Vaižganto pjesės „Žemės ar moters“. Ši pjesė taip pat priklauso lietuvių dramos aukso fondui. Jau minėtasis Skapiškio teatras „Stebulė“ parodė jautrią, simboliniais potėpiais nutapytą ištrauką iš inscenizacijos pagal žemiečio rašytojo, žurnalisto, tremtinio Jurgio Usinavičiaus (Napalio Augulio) kūrybą „Nulaužytų šakų giesmės“, kurioje gvildenamos tremties į Sibirą bei partizanų būrio vado Alfonso Augulio ir jo šeimos istorijos temos (režisierė Vita Vadoklytė). Nerijaus Gedmino režisūrai atsiduoda dar vienas – Klaipėdos žydų bendruomenės – teatras „Šatil“. Kolektyvas parodė skaudžią ir jautrią ištrauką iš Majos Tarachovskajos pjesės „Man baisus pasaulis, kuriame nėra tavęs...“. Režisierius didžiuojasi, kad šios pjesės, kurioje pasakojami tragiškiausi Holokausto įvykiai, autorė – minėto dramos kolektyvo narė. Mini spektakliukas patraukė išradingai ir įtaigiai sukurtomis masinėmis scenomis. Festivalio žiūrovus neabejotinai sužavėjo Telšių Žemaitės dramos teatro etiudų spektaklio „Skaitome apie meilę“ itin poetiška, muzikali, daugiausia plastika, judesiu ir šokiu paremta antroji dalis „Neišsipildžiusios meilės istorija“ pagal mūsų klasiko Juozo-Tumo

Vaižganto apysaką „Dėdės ir dėdienės“. Tai Mykoliuko ir Severiutės XIX a. jausmų drama šiuolaikinio jauno žmogaus akimis (režisierė Laimutė Pocevičienė).

Aptariant šių metų festivalio programą, aiškėja keli skirtingus teatrus tarpusavyje siejantys panašumai. Visi šeši teatrai remiasi nacionaline dramaturgija ir literatūra (žydų bendruomenės teatras turi net savo dramaturgę!), jiems brangios Lietuvos istorijos, etnokultūros, meilės pačia giliausia, bendražmogiškiausia prasme temos. Teatrai nesivaiko ypatingų formos dalykų, bet labai nuoširdžiai ir jautriai arba nevengdami sveiko humoro gręžiasi į svarbias pamatines bendražmogiškas vertybes.

Stebėdama šiuos šešis trumpučius vaidinimus, nejučia prisiminiau, kaip mano šviesios atminties tėvelis ilgametis Klaipėdos universiteto teatro pedagogas Gediminas Šimkus ne kartą po kurio nors mėgėjų teatrų vaidinimo lipdavo į sceną ir nusilenkdavo vaidintojams, prieidavo prie kiekvieno, paspausdavo ranką... Dabar man atrodo, kad jis nusilenkdavo ne tik tam paprastam kaimo ar miestelio žmogui, kuris po dienos darbų dar lekia repetuoti iki išnaktų, bet ir tai tyrai, skaudžių istorinių įvykių nesunaikintai, iki sielos gelmių sukrečiančiai tautos dvasiai bei pačiam tikriausiam humaniškumui, kuris gaivus kaip rytmečio rasa, per meilę menui veržiasi iš besaikio vartotojiškumo, tuštybės ir puikybės, karjerizmo ir sunkiai suvokiamų šių dienų „vertybių“.

Šis, jau antrus gyvavimo metus skaičiuojantis festivalis „MEMEL FEST“ unikalus, neturintis precedento savo formatu. Manyčiau, jis unikalus dar ir tuo, kad menu besidomintys uostamiesčio gyventojai ir jo svečiai gali užpildyti kultūrinę spragą – susipažinti su aukšto lygio pripažintais, daugybę apdovanojimų ne tik mūsų šalyje pelniusių skirtingų Lietuvos mėgėjų teatrų kūryba. Tai dar viena svari priežastis apsilankyti „MEMEL FEST“ trumpo metro teatro festivaliuose, kad meno aukštumų pasiekti pavyksta būtent tiems mėgėjų kolektyvams, kuriems vadovauja profesionalūs režisieriai. Tokių teatrų Lietuvoje dauguma. Todėl mūsų šalies mėgėjų teatras užima vieną aukščiausių, jei ne aukščiausią vietą pasaulyje. Man, be abejo, labai malonu, kad trims šių metų festivalio kolektyvams vadovauja buvę teatro pedagogo Gedimino Šimkaus ugdytiniai, kurie be to, kad gali puikiai dirbti su profesionaliais aktoriais, dar gavo specifinių žinių, kaip dirbti su aktorinio išsilavinimo neturinčiais teatro entuziastais.

„MEMEL FEST“ sumanytoja ir įgyvendintoja – energinga, atkakli, ypatingu entuziazmu apdovanota Klaipėdos Gedimino Šimkaus teatro „ARTYN“ vadovė Marta Zubkova. Per trumpą laiką teatras sukūrė tris spektaklius, kuriuos rodo įvairiose netradicinėse erdvėse, nemažai gastroliuoja, dalyvauja apžiūrose ir konkursuose. Jau turi ir ištikimų žiūrovų ratą. Padedant šauniems rėmėjams, organizuoja „MEMEL FEST“. Deja, taip jau susiklostė, kad kol kas šis teatras neturi patalpų, kuriose galėtų repetuoti! Entuziazmas, aišku, puikus dalykas, sukuriantis stebuklus, bet vien juo gyvas nebūsi... Norint sukurti kokybišką meno produktą, reikalingos ir atitinkamos sąlygos. Taip norėtųsi, kad savo nišą ir žiūrovą ne tik Klaipėdoje jau suradęs teatras „ARTYN“ rastų ir patalpas bei rėmėjus joms įsirengti, ir tokiu būdu galėtų toliau sėkmingai vystyti savo daug žadančią veiklą.

Šiais metais dėl pandeminių suvaržymų į Dramos teatro kamerinę salę stebėti trumpo metro teatrų pasirodymų, deja, netilpo visi norintys žiūrovai. Režisierė Marta Zubkova užtikrino, kad kitąmet „MEMEL FEST“ ne tik įvyks, o būtinai persikels į erdvesnes patalpas. Tad iki pasimatymo kitoje gėrio ir grožio šventėje!



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių