- Kristina Kučinskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šeštadienį bus iškilmingai minimi 768-ieji miesto gyvenimo metai. Klaipėdos įkūrimo datai kasmet skiriama įvairiausių renginių. Tarp jų jau ketvirtus metus ryškiai mėlyna spalva išsiskiria grupės entuziastų organizuojama „Mėlynoji vakarienė“. Tai meniškais akcentais nusagstytas miesto bendruomenę ir svečius prie bendrų stalų suburiantis renginys. Paprastai santūrūs klaipėdiečiai drąsiai ieško įdomių mėlynų rūbų, mėlynai dekoruoja savo stalus, kartais net užkandžiai būna mėlynos spalvos. Svarbi šventės dalis – koncertinė programa. Joje kasmet netrūksta ryškių vardų ir malonių netikėtumų.
Artėjant šiųmetei „Mėlynajai vakarienei“ – pokalbis su jos sumanytoja Jovita Navickaite-Petrikiene.
Miesto gimtadienio leitmotyvas
– Ar prieš ketverius metus inicijavusi „Mėlynąją vakarienę“ numanėte, kad šventė taip gerai prigis? Kaip vertinate visus jau praėjusius metus?
– Visuomet tikėjau, kad renginys, kuriame menininkai, atlikėjai ir klausytojai arba žiūrovai gali jausti nuoširdų ryšį, sukurti artimą kontaktą, turi didelį potencialą ir jame užkoduota sėkmė. Šio renginio idėja gimė iš noro „nukelti“ atlikėjus nuo didžiosios scenos ir priartinti prie auditorijos. Klaipėdoje rugpjūčio 1 d. minimas miesto gimtadienis tapo puikiu pretekstu tokiam miestiečių susitikimui. Jau pirmaisiais metais „Mėlynoji vakarienė“ sutraukė didelį būrį žmonių, o mėlynas miesto gimtadienio leitmotyvas tapo pagrindine visus vienijančia jėga. Kasmet stebime vis didesnį susidomėjimą, sulaukiame pasiūlymų keltis į kitas, didesnes erdves. Kol kas miesto gimtadienio šventės alternatyvų nesvarstome. Mūsų formulė: rugpjūčio 1-oji, Teatro aikštė ir žmonės, vienijami mėlynos spalvos.
– Kaip apibūdintumėte „Mėlynąją vakarienę“? Ką ši šventė reiškia jums pačiai?
– „Mėlynoji vakarienė“ yra apie meilę Klaipėdai. Su visais savo privalumais ir trūkumais tai – išskirtinės auros miestas, kuriame gyvena laisvos dvasios žmonės. „Mėlynoji vakarienė“ yra proga pasidžiaugti tuo, kas esame, kur esame, pajusti bendrystę. Šios šventės organizavimas nei vienam mūsų nėra darbas. Tai idėja, kuri gyva dėl miesto, miestiečių ir privataus verslo palaikymo. Nuostabus jausmas, kai ji virsta kūnu.
– Kas yra tie žmonės, susirenkantys į vakarienę?
– Turbūt jautriausia „Mėlynosios vakarienės“ akimirka man – stebėti į šventę besirenkančius, gėlėmis, pintinėmis nešinus, pasipuošusius, švytinčius žmones. Džiaugiamės, kad renginyje gerai jaučiasi ir jauni, ir vyresnio amžiaus miestiečiai. Pastebime, jog šventės svečiai kasmet vis labiau išlaisvina vaizduotę, kūrybiškai puošia stalus, vaišes ir puošiasi patys. Tai mus labai džiugina.
Išaugo vasarinius rūbus
– „Mėlynoji vakarienė“ neįprasta tuo požiūriu, kad tokio masto šventę organizuoja ne kuri nors didžioji miesto kultūrinė organizacija, o nepriklausoma miestiečių grupė. Papasakokite šiek tiek apie komandą. Ar ji smarkiai keičiasi einant laikui?
– „Mėlynosios vakarienės“ komanda per ketverius metus nepakito – labai tai vertinu ir branginu. Visi turime „normalius“ darbus, tačiau atėjus metui susiburiame planuoti kitų metų renginį. Laimė dirbti, kurti ir būti su žmonėmis, kurie kvėpuoja panašiomis vertybėmis ir tikslais. Tas bendras entuziazmas įkvepia, sulaukiame pagalbos ir vertingų patarimų iš įvairių žmonių, įmonių, miesto kultūros įstaigų. „Mėlynoji vakarienė“ tampa bendruomene bendruomenėje. Įsimintina šventė yra kiekvieno mūsų poreikis ir lyg nebylus susitarimas.
„Mėlynoji vakarienė“ jau ketvirtus metus per Klaipėdos gimtadienį Teatro aikštėje suburs miesto bendruomenę. / Vytauto Petriko nuotr.
– „Mėlynoji vakarienė“ šiemet vyko ir žiemą. Kaip matote jos augimą, ko galima tikėtis ateityje?
– Žiemą Klaipėdos šviesų festivalio metu įvykęs renginys „Mėlynoji vakarienė ir Dali“ – naujovė. Originalių Salvadoro Dali kūrinių eksponavimas istoriniame „Pajūrio mugės“ pastate, ne galerijos erdvėje, sujungiant maistą, muziką ir tokio masto dailininko kūrybą, buvo titaniškas iššūkis ir didžiulė atsakomybė. Iš dalies remiami verslo sukūrėme ir pasiūlėme klaipėdiečiams unikalų, reikšmingą įvykį. Jaučiame, kad „Mėlynoji vakarienė“ išaugo savo vasarinius rūbus: norime kurti ir kad tai būtų išskirtinių patirčių renginys, atveriantis naujas perspektyvas meno kūrėjams ir atlikėjams. Mano ateities vizija – naujoje mėlynų atspalvių šviesoje klaipėdiečiams parodyti neatrastus ar nepelnytai primirštus kūrėjus.
Laukiama ir neramiu laiku
– Šiemetė vyks neramiu laiku. Kaip pandemija pakoregavo jūsų planus? Ar buvo minčių šventės išvis nerengti?
– Pandemija pakoregavo kiekvieno mūsų kasdienybę. Akimirksniu prioritetu tapo mūsų baziniai sveikatos, saugumo poreikiai, renginiai ir pramogos ėmė atrodyti kaip sapnas ar miražas. Kaip sudėtinga renginį organizuoti šiuo laikotarpiu, turbūt gali suprasti tik tuo užsiimantys žmonės. Be abejo, svarstėme padaryti metų pertrauką. Tačiau iš daugybės skambučių, žinučių su klausimais supratome, jog renginio laukiama. Be to, net ir ne pačiais lengviausiais laikais gimtadienis vis vien ateina. Patyrėme fizinę, bet ne socialinę distanciją, todėl dabar kaip niekad svarbu palaikyti žmogiškus ryšius. Tikime šventės dalyvių atsakomybe ir sąmoningumu saugoti vieniems kitus.
– Dėl ko labiausiai nerimaujate ir kuo labiausiai džiaugiatės artėjant šiemetei šventei?
– Šiemet nerimas ir atsakomybė pirmiausia susijusi su žmonių sveikata ir saugumu. Siekdami užtikrinti SAM rekomenduojamus atstumus, kone perpus sumažinome įprastą renginio dalyvių skaičių. Kasmet nerimaudami stebime ir orus. Jūrinis klimatas gali atrodyti romantiškas, kol neateina laikas gabenti į Teatro aikštę rekvizito, kloti ant stalų staltiesių. Labai džiaugiuosi, kad šiemet „Mėlynoji vakarienė“ vėl ūgtelėjo savo programa, pritraukė garsių atlikėjų, profesionalių muzikantų, taip pat menininkų, kurie noriai grįžta į mūsų sceną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis6
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų13
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai8
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba5
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...