Quantcast

Maisto atliekų rūšiavimas – jau kasdienybė

  • Teksto dydis:

Nuo šiandien klaipėdiečiai turėtų maisto atliekas savo namuose kaupti į atskirus maišelius, sandariai juos užrišti ir mesti tik į rudą dangtį turinčius atliekų konteinerius. Klaipėdos pašonėje, Dumpiuose, pradeda veikti maisto atliekų apdorojimo įrenginių cechas. Moderniausia technika aprūpintas jis turėtų neskleisti į aplinką blogų kvapų ir iš šių atliekų gaminti žaliavą biokurui arba kompostui. Taip kiekvienas mūsų prisidėsime prie švaresnio ir ekologiškesnio gyvenimo.

Naujiena neturi stebinti

Naujutėlis cechas Dumpiuose išaugo per kiek daugiau nei pusmetį, ir tai yra tikras stebuklas, žinant, kaip intensyviai jo statytojams teko dirbti.

Antradienį į oficialias cecho atidarymo iškilmes atvyko didelis būrys svečių. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, Neringos meras Darius Jasaitis, jo kolega iš Kretingos Antanas Kalnius, aplinkosaugininkai, visuomenės sveikatos specialistai, statybininkai, technologinės įrangos specialistai, uostamiesčio politikai bei verslo atstovai, cecho darbuotojai jautėsi atvykę į šventę, mat buvo pasitikti trankia muzika ir vaišėmis.

Kreipdamasis į susirinkusiuosius S. Gentvilas teigė, kad Klaipėdos regionas nėra tas, kurio gyventojai tvarkingiausiai rūšiuoja savo šiukšles. Tik apie 30 proc. visų atliekų čia išrūšiuojama.

Pastebėta, kad privačių namų savininkai yra kur kas kruopštesni nei gyvenantieji daugiabučiuose.

„Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, pradedame rūšiuoti maisto atliekas. Maždaug prieš 15 metų, kai mieste atsirado rūšiavimui skirti spalvoti varpeliai, daugelis į rūšiavimą žiūrėjo skeptiškai. Šiandien stiklo, popieriaus, plastiko pakuočių rūšiavimas mums yra tapęs kasdieniu įpročiu. Neabejoju, kad ir maisto atliekas klaipėdiečiai rūšiuos atsakingai, kaip tai vyksta visose civilizuotose Europos valstybėse. Tikiu mūsų žmonėmis, nuo šiol šalia trijų jau įprastų konteinerių atsiras ketvirtas rudu dangčiu, ir tai netaps gyventojams problema“, – sakydamas sveikinimo kalbą teigė Klaipėdos meras.

A. Vaitkus patikino, kad maisto atliekų rūšiavimo naujovės neturėtų pabranginti klaipėdiečiams vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą.

Sveikindama atvykusiuosius į iškilmes, bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (KRATC) direktorė Roma Budrienė nepagailėjo padėkų ne tik Aplinkos ministerijos darbuotojams, regiono miestų bei rajonų merams, kitų įstaigų atsakingiems darbuotojams, statybininkams, bet ir savo pavaldiniams, nuoširdžiai ir itin intensyviai dirbusiems statant bei įrengiant cechą.

Maistą – į atskirą maišą

Į atskirą maišelį nuo šiol būsime raginami mesti augalinės ir gyvulinės kilmės atliekas, viską, ko nesuvalgome, kas lieka gaminant patiekalus, o kartais sugenda nespėjus suvartoti. Į juos derėtų kratyti kavos tirščius, mesti arbatos pakelius, panaudotus valant riebalais suteptus indus popierinius rankšluosčius.

Raginama į šiuos maišelius nepilti skysčių, pavyzdžiui, sriubos skystį derėtų nupilti į kanalizaciją, o tirščius kratyti į maisto atliekų maišelį.

Į juos negalima mesti stiklo taros, kietų, neperdirbamų pakuočių iš plastiko ar metalo.

Jeigu maisto atliekų maišelius žmonės užriš taip, kad iš jų netekėtų skysčiai, galės išvengti nemalonių kvapų prie rudais dangčiais dengiamų konteinerių. Juos vežėjai žada ištuštinti kur kas dažniau nei kitų atliekų konteinerius.

Šie konteineriai turi sandarią metalinę kapsulę, kuri neleidžia sklisti skysčiams ir kvapams į aplinką.

Privačių valdų savininkai jau gavo rudus konteinerius, kurių sandarus dangtis turi guminę tarpinę bei įmontuotą biofiltrą, neutralizuojantį kvapus.

Dirbs neskleisdami smarvės

KRATC rūšiavimo skyriaus vadovas Tomas Kuprys pasakojo, kad atvežtos į įmonės cechą maisto atliekos bus verčiamos į 50 kubinių metrų talpos sandarų priėmimo bunkerį. Iš jo jokie skysčiai neištekės, o nuo nemalonių kvapų apsaugos dangtis.

Rūšiavimo linija atliekas gabens į maišelių praplėšytuvą. Ištuštinti maišeliai bus rūšiuojami ir į bendrą maisto atliekų masę nepateks.

Konvejeris maišelių turinį nugabens į rankinio rūšiavimo kabiną. Joje bus atskiriamos netinkamos priemaišos, juk gali būti, kad kažkas sugedusią uogienę netyčia įmes su visu stiklainiu, o nebevalgomus produktus – metalo ar plastiko pakuotėje.

Toliau atliekos keliaus į atskyrimo įrangą, kur organika bus atskiriama nuo pakuočių. Atskirta nuo bet kokių netinkamų perdirbti medžiagų organinė masė, technologų vadinama pulpa, iškeliaus į biodujų gamybos įmones arba komposto gamybai. Biodujos taps žaliava elektrai arba transporto degalams gaminti.

Tai reiškia, kad maisto atliekos nebepateks į sąvartyną ir jo neaugins, priešingai, jos bus naudingai panaudotos.

Pasirodo, ceche jau įvyko bandymai, įsitikinta, kad įrenginiai puikiai veikia, taip pat kad keturios kvapų mažinimo priemonės atlieka savo funkciją.

Čia veiks kelios kvapų neutralizavimo purškimo įrangos, ozonatoriai, be to, visas cecho oras bus surenkamas ir ištraukiamas į biofiltrą. Tai reiškia, kad jokie kvapai iš cecho į lauką nepateks.

Aptarnaus visą regioną

Kalbėdama apie cecho statybą R. Budrienė pasakojo, kad visas projektas kainavo 3,1 mln. eurų, iš jų 70 proc. – europinės lėšos, visa kita apmokėta bendrovės KRATC pinigais.

„Viskas truputį užsitęsė, laiką gaišino derinimai, brango medžiagos ir technologijos, daug kartų atsisakyta tam tikrų pirkimų. Šiame ceche per metus galima perdirbti iki 7 tūkst. tonų maisto atliekų. Kadangi projektas – europinis, maisto atliekos penkerius metus turi būti surenkamos tik iš gyventojų“, – pasakojo R. Budrienė.

Šiuo metu dėl galutinio produkto – pulpos – tiekimo deramasi su bendrove „Klaipėdos vandenys“, juo domisi ir latvių įmonės.

Pirmosios maisto atliekos į cechą atkeliaus iš Klaipėdos ir Neringos. Kretingos, Palangos savivaldybės jau pasirašė analogiškas sutartis, jas pasirašyti ketina Šilutės, Skuodo ir Klaipėdos rajono savivaldybės.

Kiekvienas mūsų, net mažiausias vaikas, kasdien išmetame apie 400 gramų maisto atliekų, o per metus tai yra apie 450 kilogramų.

Trečdalis mūsų atliekų yra maisto atliekos. Čia yra didelė galimybė sutaupyti. Geriausias pavyzdys – kavos tirščiai ir kartonas, šiuos du dalykus sumaišius, nė vieno jų nebeįmanoma perdirbti. Švarios atliekos dažniau grąžinamos į gyvenimą, daugiau kartų perdirbamos, todėl maisto atliekų rūšiavimas leidžia padidinti ir kitų atliekų rūšiavimą.

„Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, kol kas vėluojame mokytis rūšiuoti. Dar turime galimybių pasistengti. Nuo šių metų sausio, pagal Seimo priimtus įstatymus, visose gyvenvietėse, turinčiose per 2 tūkst. gyventojų, reikia maisto atliekas surinkti atskirai. Nors gyventojai labai pozityviai reaguoja į tokį reikalavimą, bet didžioji problema yra tie, kurie iki šiol nerūšiuoja“, – kalbėjo S. Gentvilas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mes rūšiuojam o rinkliava tik aukštyn

Mes rūšiuojam o rinkliava tik aukštyn portretas
O kas mums gyventojams iš to rūšiavimo, atliekų mokestis sumažės, a ne? Senelio pasakos, taip pat kaip ta atliekų deginimo gamykla atpigins šilumą, liko tik pasaka, kaip rauna už šildymą kosminius įkainius taip rauna. Jei mes gyventojai išrūšiuojam ir panaudojamos atliekos kaip žaliava pelnui gauti savivaldybės įmonėse tai malonėkit ministras su meru tuo pelnu dalintis su gyventojais kurie tą pelną ir sukuria, pvz išgyvendinant lauk su logika nesuderinamą išradimą šiukšlių apskaitą pagal gyvenamajį plotą, kas kvadratai šiukšlina ar gyventojai gyvenantys tam plote, ir papildomai mažint rinkliavą atsižvelgus į tai kiek isrūšiuota maisto atliekų

Jo

Jo portretas
Labai saldus straipsnis. Tik kvapas nekoks. Žurnalistai, žurnalistai, jokios intrigos. Kaip SSSR laikais.

Miestietis.

Miestietis. portretas
Na ministre. Perskaitėt komenarus? O jūs sakėt "gyventojai labai pozityviai reaguoja į tokį reikalavimą". Galai nesueina. Daugybę kartų buvo keliami klausimai į kuriuos iki šiol jokio atsakymo nėra. Taigi Ministre. Dabar individualūs namai turi jau 5 konteinerius. Pasakykite prie kokio skaičiaus sustosite. 10? 20? 100? Kodėl skverbiatės į privačią žemę? Gal ministerija turėtų gyventojams mokėti nuomos mokestį už konteineriais užimamą privačią žemę? Kodėl nei vienu punktu neatsižvelgiate į tai , kad miestiečiui būtų patogiau. Pvz. Vilniuje maišeliai su maisto atliekomis metami į komunalinių atliekų konteinerį. Anksčiau stiklas buvo renkamas popieriaus konteineryje atskiriant maišu. Jau dviem konteineriais mažiau. Ir viskas surūšiuota! Pamėginkite penkis konteinerius pastatyti prie kotedžo, 12 m2 plote. Kartu su dviem automobiliais. Linkiu sugrįžti į realų gyvenimą. Labai jau atitrūkote.
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių