Ligoninės nerimauja, kad dėl sumažėjusių planinių paslaugų apimčių neteks finansavimo

Šalyje daugėjant susirgimų COVID-19, ligoninių vadovai nerimauja, jog dėl reikalavimo teikti tam tikrą kiekį planinių paslaugų gali prarasti finansavimą.

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovo Vinso Janušonio, šiuo metu įstaigoje galėtų būti gydoma 80-90 sergančiųjų COVID-19, o hospitalizuoti 33 pacientai, jų nuolat daugėja. Ir nors įstaiga, kaip ir pavasarį, galėtų COVID-19 pacientams paskirti visą korpusą, tokiu atveju ji negautų pakankamo apmokėjimo už paslaugas.

„Sudėtinga, nes tai surišta su apmokėjimu: jeigu jie neapmokės vienos dvyliktosios, ko dabar nedaro, tai mes subankrutuosime, jeigu atlaisvinsime. Tačiau šiandieną, esant reikalui, mes galime atlaisvinti visą infekcinį korpusą ir jį paskirti covidiniams ligoniams“, – Klaipėdos savivaldybės posėdyje dėl COVID-19 situacijos valdymo trečiadienį sakė V. Janušonis.

Jis taip pat teigė, kad nesant karantino ši ligoninė nebeturi įgaliojimų koordinuoti kitų įstaigų veiklą.

„Karantino atžvilgiu mes turėjome galimybes tam tikras, svertus tą daryti. Šiandieną mes tų svertų neturime nei personalui paskirstyti, nei paveikti Respublikinę ar kitą ligoninę, kadangi nėra paskelbto karantino“, – sakė V. Janušonis.

Ši problema aktuali buvo Klaipėdos vaikų ligoninei. Pasak jos vyriausiojo gydytojo, jau dabar pastebimas pacientų sumažėjimas, nes šeimos vengia lankytis viešose įstaigose.

„Tą procentą, kuris yra nustatyta, mes vargais negalais vykdome, bet jeigu sumažinsime srautus tiek planinių, tiek ir hospitalizacijų, tai mes tų skaičių 70 ir 80 procentų turbūt nepasieksime ir jeigu nepasikeis situacija, gausime tiktai už faktą, o mūsų įstaigai tai yra katastrofa“, – sakė ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas.

Jis vylėsi, kad ministerija vėl grįš prie vienos dvyliktosios apmokėjimo nepriklausomai nuo teikiamų paslaugų apimčių.

Šiuo metu gydymo įstaigoms, siekiant kompensuoti dėl koronaviruso sumažėjusio pacientų srauto patirtus nuostolius, kas mėnesį mokama viena dvyliktoji metinės sutartinės sumos.

Tačiau sveikatos priežiūros įstaigos, norinčios išlaikyti tokį finansavimą, turi būti atnaujinusios ne mažiau kaip 70 proc. stacionarinių ir ne mažiau kaip 80 proc. ambulatorinių iki karantino paskelbimo kovą teiktų paslaugų apimčių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kodėl?

kodėl? portretas
Gerai, gal ir negali medikai dirbti tokiu pat ritmu,kaip prieš paskelbiant karantiną, bet tegul normaliai priima ,kad ir mažesnį skaičių ligonių. O dabar visiškas balaganas.Juk ir kiti žmonės dirba tomis sąlygomis, bet jų niekas neleidžia darbo valandomis dykinėti.Jie privalo atidirbti ir tik tada reikalauti atlyginimo.O čia arba visiškai niekas neatsako arba siunčia nuo aimošiaus prie kaipošiaus. Net nesistengia tam žmogui padėti.O juk į gydymo įstaigas kreipiamės ne dėl to ,kad neturėtume ką veikti o didelės negalios prispausti,kai jaučiame,jog patys negalėsime susitvarkyti.

to TAŠKAS

to TAŠKAS portretas
Jo.. medikai niekada nekalti.. atlaidumas, žvėriškas požiūris į paprastus žmones (ypač dabar) ir visiškas nepakaltinamumas už medicinines klaidas - jie visada ne prie ko..

TAŠKAS

TAŠKAS portretas
"Raimonda"...vertėtų kreiptis įsveikatos ministrą A.Veeygą,prie ko gydytojai?
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių