Lietuvoje jūrininkai tampa deficitu

Po Lietuvos jūrų laivininkystės žlugimo dažnai keliamas klausimas ir ar daug mūsų šalyje liko jūrininkų ar jie reikalingi, jei laivynas nuolat nyksta?

Registruoti jūrininkai

Nemažai atsakymų galima rasti Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) paskelbtoje ataskaitoje apie jūrininkus Europos Sąjungos šalyse. Pagal ją matyti ir Lietuvos jūrininkų „svoris“ tarp kitų ES šalių.

Nurodyta, kad Lietuvoje yra 1 701 oficialiai veikiantis kapitonas ir jūrų karininkas, kurie turi kompetencijos dirbti ES šalių laivuose sertifikatus. Iš jų 850 vadinamieji denio karininkai ir 851 – inžinerinis karininkas.

Imant detaliau, nurodyta, kad Lietuvoje yra 230 jūrų kapitonų, 260 – jų pirmųjų padėjėjų, 240 vyriausiųjų laivų mechanikų ir 220 – jų pirmųjų padėjėjų. Likę – žemesnio rango laivų denio ir inžinerinės dalies karininkai.

Išskirta 332 jūrininkų grupė, kurie gali budėti ant kapitono tiltelyje, bei 225 budintys mechanikai ir 157 laivų elektros dalies specialistai.

Realiai kitų ES šalių laivuose iš Lietuvos jūrininkų dirba tik 15 kapitonų ir 21 laivo vyriausiasis mechanikas. Įskaitant ir kitas laivavedybos ir laivų inžinerijos sritis, iš Lietuvos kitų ES šalių laivuose, įskaitant ir Norvegiją, dirbo 93 jūrininkai, kurie yra gavę tų šalių registrų pripažinimą. Tai palyginti nedaug. Vadinasi, dauguma Lietuvos jūrininkų dirbo Lietuvos vėliavos laivuose arba vadinamų pigių šalių vėliavos laivuose. Yra apie 60 jūrininkų, kurie nuolat dirba Rusijos laivuose.

Realiai kitų ES šalių laivuose iš Lietuvos jūrininkų dirba tik 15 kapitonų ir 21 laivo vyriausiasis mechanikas.

Iš Latvijos dirbti kitų ES šalių laivuose pripažinimą yra gavę 407, iš Estijos – 147 jūrininkai-karininkai. 

Baltijoje pirmauja Lenkija

Galima palyginti, kad Latvijoje yra 5 706 jūrininkai-karininkai. Iš jų 2 784 laivavedybos srities, 2 924 – laivų inžinieriai. Latvijoje yra 1 070 jūrų kapitonų ir 1 084 – laivų vyriausieji mechanikai.

Estijoje fiksuota 2 362 jūrų karininkai, iš jų 1 232 navigatoriai ir 1 131 – laivų inžinerinės dalies specialistai. Estijoje yra 551 jūrų kapitonas ir 584 – vyriausieji mechanikai.

Tarp ES šalių daugiausia jūrininkų (karininkų) fiksuota Didžiojoje Britanijoje (30 833), Lenkijoje (20 138), Graikijoje (18 935), Italijoje (15 154), Prancūzijoje (13 632), Kroatijoje (13 519), Rumunijoje (12 354).

Tarp Baltijos jūros daugiausiai jūrininkų-karininkų turi Lenkija (20 138). Po jos seka Vokietija (6 971), Danija (6 665), jau minėta Latvija (5 706), Švedija (5 450), Suomija (3 035), Estija (2 362) ir paskutinė – Lietuva (1 701).

Tarp kitų ES šalių Lietuva lenkia Airiją (1 135), Portugaliją (544), Slovėniją (359), Islandiją (143) ir toliau nuo jūros esančias šalis – Slovakiją (80), Vengriją (42) ir Čekiją (40).

Čia neįskaičiuoti eiliniai jūreiviai, kurie sudaro kitą laivyno darbuotojų kategoriją.

Lietuvoje jūrininkų tarsi ir yra, tačiau laivų savininkams su Lietuvos vėliava suformuoti įgulų nėra lengva.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka teigė, kad stokojama aukštos kvalifikacijos jūrininkų. Tai parodęs nesenas įvykis, kai reikėjo suformuoti dviejų laivų įgulas ir paaiškėjo, kad pasirinkti nelabai yra iš ko.  

Geros lietuvių galimybės

Europos Sąjungos šalių vėliavos laivuose iš pačios ES dirba 202 tūkst. jūrininkų, iš kitų ne ES šalių – apie 88 tūkstančius.

Tarp užsienio šalių net 30 615 jūrininkų ES yra iš Filipinų. Nustebino, kad leidimus dirbti ES šalių laivuose turi net 19 304 Ukrainos jūrininkai ir 15 361 iš Rusijos. Iš Indijos yra 6 357, Turkijos – 4 100 jūrininkų. 

Trečiųjų šalių, kaip ir pačios ES jūrininkai, sunkiai prasimuša į kitų šalių nacionalinius registrus. Tačiau ES šalių vėliavos laivyną užsienio jūrininkais labai smarkiai praplečia Maltos (dirba – 52 938) ir Kipro vėliavų (dirba – 23 233) jūrininkai. 

Trečiųjų šalių, kaip ir pačios ES jūrininkai, sunkiai prasimuša į kitų šalių nacionalinius registrus.

Kvalifikacijos sertifikatus dirbti kitų ES šalių laivuose, pagal pačios Lietuvos jūrinės administracijos pranešimą, yra išduota 1 494 jūrininkams. Tai netgi daugiau nei Italijoje (1 482), Švedijoje (1 064), Vokietijoje (1 056) ar Ispanijoje (1 035). Tai parodo, kad Lietuvoje yra gerai veikianti jūrininkų rengimo ir diplomavimo sistema.

Tačiau ir šioje srityje Lietuva atsilieka nuo Latvijos, kur tokie leidimai išduoti 2 483 jūrininkams.

Iš ES šalių kitų ES šalių laivuose daugiausia galimybių turi įsidarbinti Lenkijos jūrininkai. Tokie sertifikatai išduoti net 9 260 šios šalies jūrininkų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ten kur gerai moka,

ten kur gerai moka, portretas
yra normalios salygos gyventi ir dirbti,kur tavo darba ir gyvenima laive gina istatymai,visada atsiranda norinciu dirbti,ir zmones stengiasi del kompanijos,del laivo,brangina savo darbo vieta.O ten,kur kazkoks tautietis nusiperka surudyjusia gelda,maistpinigiai 5 eurai i diena ir vienos darbines pirstines per menesi,o alga nedaug skiriasi nuo kranto nekvalifikuoto darbininko algos,tikrai save gerbiantis jurininkas neis dirbti.

Anonimas

Anonimas portretas
Lietuva NETURI priejimo prie juros tai ir jureiviu teoriskai lietuvai NEREIKIA. Kaimo baudziauninkams tiktai paskui zagre vaikscioti.

Juris

Juris portretas
Idomu kas suskaiciavi Lt kapitonus dirbancius ES salise-tik 15 zmoniu? Vien Jan De Nul kompanijoje su ES veliavom dirba maziausiai 16-18 musu kapitonu, o kur dar daug kitu kompaniju. Is pirsto istraukti duomenis. Asmeniskai pazistu apie 30 kapitonu -visi dirba ES laivuose.
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Šiauriniame rage – renginių erdvės startas
    Šiauriniame rage – renginių erdvės startas

    Šiaurinis ragas šiemet virs tikra muzikos oaze. Šį savaitgalį oficialiai atidaryta renginių scena, kurioje iki pat vasaros galo kiekvienos savaitės pabaigoje vyks įvairiausių grupių bei atlikėjų pasirodymai. Kai kurie renginiai bu...

    3
  • Melnragėje – banglentininkų apgultis
    Melnragėje – banglentininkų apgultis

    Jau kurį laiką pajūryje vyraujantys vėjuoti orai džiugina banglenčių sporto mėgėjus – prie molo gausybė jų raižo bangas. Pastebima, kad šiemet norinčiųjų išbandyti šį sportą skaičius pastebimai išaugo. ...

    3
  • Greitaeigiai elektriniai autobusai – netolima Klaipėdos ateitis
    Greitaeigiai elektriniai autobusai – netolima Klaipėdos ateitis

    Netrukus pagrindinėmis uostamiesčio gatvėmis riedės vien nauji, aplinką tausojantys, patogūs ir keleivių laiką taupantys greitaeigiai elektriniai autobusai – tokia yra Klaipėdos viešojo transporto vizija. Kelionės kaštai keleiviam...

    7
  • Teks apsišarvuoti kantrybe: Klaipėdoje – hidraulinių bandymų pradžia
    Teks apsišarvuoti kantrybe: Klaipėdoje – hidraulinių bandymų pradžia

    Nuo pirmadienio šiaurinė Klaipėdos dalis liks be karšto vandens – mieste prasidės hidrauliniai bandymai. Paprastai pavasarį vykdavusi patikra šiemet dėl koronaviruso pandemijos ir galiojusio karantino buvo perkelta į vasarą. ...

  • Naujam keltui – „Klaipėdos“ vardas
    Naujam keltui – „Klaipėdos“ vardas

    Jau maždaug po metų tarp Smiltynės ir Klaipėdos krantų turėtų pradėti kursuoti naujasis bendrovės "Smiltynės perkėla" keltas. Jam, pasitarus su miestiečiais, nuspręsta suteikti "Klaipėdos" vardą. Artimiausiais metais bendrov...

    3
  • Jachta „Dailė“ – likimo brizų sūkuryje: ką mena jos istorija?
    Jachta „Dailė“ – likimo brizų sūkuryje: ką mena jos istorija?

    Viena iš trijų burinių Lietuvos laisvės šauklių, Atgimimo įkarštyje kartu su "Audra" ir "Lietuva" perplaukusi Atlantą, jachta "Dailė" po ne itin malonių nuotykių Švedijoje pagaliau grįžo į K...

    5
  • Povandeninis laivas – vis dar Klaipėdoje
    Povandeninis laivas – vis dar Klaipėdoje

    Vokiečių karinis povandeninis laivas Klaipėdos uosto akvatorijoje kreipia į save klaipėdiečių ir miesto svečių dėmesį. Žmonėms smalsu, ką čia veikia jo įgula ir kada bus galima pamatyti šį laivą išplaukiant. ...

    13
  • Po lietaus – lietuviška vasara pajūryje
    Po lietaus – lietuviška vasara pajūryje

    Trečioji liepos savaitė pajūryje veikiausiai bus lietuviškai vasariška. Karščių neprognozuojama, bet gera žinia, kad nelaukiama ir lietaus. Prasčiausi orai bus pasibaigę jau šį rytą, kai naktį būsime išgyvenę gau...

  • Klaipėdos savivaldybė nepritaria „Mestillos“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai
    Klaipėdos savivaldybė nepritaria „Mestillos“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai

    Klaipėdos miesto savivaldybė, išnagrinėjusi bendrovės „Sweco Lietuva“ pateiktą panaudoto augalinio aliejaus perdirbimo ir riebalų rūgščių metilo esterio gamybos pajėgumo didinimo bendrovė „Mestilla“ gamykloje Kl...

    3
  • Klaipėdos savivaldybė steigs klientų aptarnavimo centrą?
    Klaipėdos savivaldybė steigs klientų aptarnavimo centrą?

    Klaipėdoje bus svarstomas klausimas, susijęs su Klientų aptarnavimo centro atsiradimu. Numatoma, kad jame savivaldybės ir jai pavaldžių įmonių teikiamas paslaugas galėtų gauti tie gyventojai, kuriems dėl atstumo sudėtinga jas pasiekti dabar. ...

    20
Daugiau straipsnių