- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų sausio krova yra pati netikėčiausia bent jau per pastarąjį dešimtmetį.
Rezultatyvi sumažėjusi krova
Šiemet sausį Klaipėdos uostas kartu su Būtingės naftos terminalu krovė 3 mln. 985 tūkst. tonų krovinių.
Tai nėra didelis skaičius, nes pernai sausį vien Klaipėdos uostas krovė per 4 mln. tonų.
Šiemet sausį Klaipėdos uosto krova siekė per 3,38 mln. tonų. Tai buvo 621 tūkst. tonų arba 15,5 proc. mažiau nei pernai sausį.
Krova iš dalies krito ir dėl itin sumažėjusios „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių krovos. 2019 m. sausį ji siekė 37 051 TEU, o šiemet sausį – 11 570 TEU.
Tačiau ir gerokai sumažėjusio Klaipėdos uosto kartu su Būtingės naftos terminalu rezultato (3,98 mln. tonų) užteko Lietuvai aplenkti Latvijos uostus.
Sporto terminais tariant, lietuviai šiemet bėgo lėčiau, tačiau sugebėjo aplenkti ypač lėtus latvius.
Faktas: istorinis momentas užfiksuotas šioje lentelėje, kurioje nurodyta, kaip Lietuvos uostai pirmą kartą istorijoje pagal šių metų sausio mėnesio krovą aplenkė Latvijos uostus. (KVJUD nuotr.)
Bendra Latvijos uostų krova šiemet sausį siekė 3,88 mln. tonų. Tai net 29,1 proc. arba 1,59 mln. tonų mažiau nei pernai sausį.
Priminsime, kad pernai sausį Latvijos uostai krovė 5,48 mln. tonų. Lietuvos uostų (Klaipėda + Būtingė) krova pernai sausį siekė 4,99 mln. tonų.
Ar galima tikėtis, kad tris jūrinius uostus turinti Latvija visus metus nusileis vienam Lietuvos Klaipėdos uostui su Būtingės terminalu? To tikėtis būtų naivu, juo labiau kad Latvijos uostų krovai, ypač Ventspilio, įtakos dar galėjo turėti pernai paskelbta JAV sankcija ir pačių Latvijos uostų statuso keitimas.
Kas lėmė latvių krovos kritimą?
Šiemet sausį didžiausios dalies krovinių kaip tik neteko Ventspilio uostas. Pernai sausį jis krovė 2,07 mln. tonų, o šiemet sausį krova siekė vos 1,18 mln. tonų. Krovos kritimas – net 886 tūkst. tonų arba 42 proc.
Rygos uosto krova nuo 2,84 mln. tonų pernai sausį sumažėjo iki 2,13 mln. tonų šiemet sausį. Netektis sudarė 711 tūkst. tonų arba 25 proc. Rygos uoste net 62 proc. sumažėjo rusiškų anglių krova.
To buvo galima tikėtis, nes rusiškų anglių eksportas į Europą smarkiai mažėjo. Net 45,7 proc. Rygos uoste sumažėjo trąšų krova. Taip pat 8,6 proc. krito naftos produktų krova, 3,3 proc. mažiau krauta konteinerių pagal TEU. Iš viso 37 642 TEU. Išsiskyrė tai, kad Rygos uoste net 77 proc. daugiau krauta grūdų ir 71 proc. daugiau – medienos.
Iš rytinės Baltijos regiono uostų kol kas su teigiama krova šiemet išliko vienintelis Latvijos Liepojos uostas.
Jis šiemet sausį krovė 570 tūkst. tonų. Tai 0,4 proc. arba 2,5 tūkst. tonų daugiau nei pernai sausį. Šiame uoste sausį net 17,6 proc. krito birių krovinių krova (jų dalis Liepojoje yra net 65 proc.), 90 proc. mažiau krauta atracitinių anglių.
Tačiau net 169 proc. kilo chemijos produktų krova, 152 proc. – naftos produktų, 110 proc. – statybinių medžiagų, 77 proc. – medienos.
Tokie dideli svyravimai mažus kiekius kraunančiuose uostuose nestebina, nes didžiulį kritimą gali sukelti net ir vienas nepakrautas laivas. Kita vertus, tai rodo, kad uostas neturi nuolatinių krovinių srauto.
Rusijoje dominuoja nafta
Negalima teigti, kad ryškus šių metų kritimas Latvijos Rygos ir Ventspilio uostuose yra dėl to, kad Rusija iš jų perėmė rusiškos kilmės krovinius į savo uostus.
Rusijos Baltijos jūros baseino uostų krova sausį siekė 22,17 mln. tonų. Tai 5,4 proc. daugiau nei pernai. Tačiau augimas pasiektas dėl skystų krovinių, naftos ir jos produktų, krovos. Rusijos Baltijos jūros baseine iš viso krauta 13,47 mln. tonų skystų krovinių. Tai 9,3 proc. daugiau nei pernai sausį. Tuo tarpu sausų krovinių krova išliko panaši kaip pernai (-0,1 proc.). Ji siekė 8,71 mln. tonų.
Kai kurių Rusijos Baltijos jūros regionų uostų krova sausį netgi smarkiai krito, Vysocko – net 35 proc.
Bendra visų Rusijos uostų krova šiemet sausį siekė 68,58 mln. tonų. Tai 1,7 proc. daugiau nei pernai. Beveik nepakito sausų krovinių krova (iš viso 28,67 mln. t arba +0,2 proc.). Ryškiau iki 39,9 mln. t (+2,9 proc.) augo naftos ir jos produktų krova. Tai gali reikšti, kad Rusija anglių eksporto netektis kompensuoja padidintu naftos ir jos produktų eksportu.
Atsigauna Ukrainos uostai
Įdomi tendencija yra tai, kad Ukrainos uostų krova šiemet sausį buvo net 20 proc. didesnė nei pernai sausį. Iš viso Ukrainos uostai per šį mėnesį krovė 13,5 mln. tonų krovinių.
Tai parodo, kad nuo rusiškų krovinių daugiausia anksčiau buvusi priklausoma Ukraina perorientavo savo krovą. Galima prisiminti, kad po konflikto su Rusija dėl Krymo Ukrainos uostų krova kelerius metus smarkiai krito, o dabar pradėjo atsigauti.
Pagrindinis Ukrainos uostų krovinys yra grūdai (sausį krauta 4,7 mln. t arba 22 proc. daugiau nei pernai), rūda (sausį krauta 3,1 mln. t arba + 32 proc.), konteineriai (89,7 tūkst. TEU arba +15,8 proc.), anglys (771 tūkst. t arba 4,2 karto daugiau).
Ukrainos uostuose net 10,2 mln. tonų (+17 proc. daugiau) šiemet sausį sudarė pačios Ukrainos eksportas, 2,2 mln. t – importas (+37 proc.) ir 965 tūkst. t – tranzitiniai kroviniai (+28 proc.).
Ukrainoje sausį daugiausia krovė Pivdenij (Južnij) – 4,6 mln.t, + 28 proc., Nikolajevsko (2,6 mln. t, +13 proc.), Černomorsko (2,3 mln. t, +17 proc.), Odesos (2 mln.t, +5 proc.), Mariupolio (551 tūkst.t, + 65 proc.), Olvijos (491 tūkst. t) uostai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?2
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis8
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų16
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai11
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba5
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...