- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos jūroje vyksta savotiškos lenktynės – kas greičiau, Lietuva ar Lenkija, pasistatys pirmąjį vėjo jėgainių parką.
Lenkija pradeda tyrimus
Pagal tai, kas vyksta šiuo metu greičiausiai šiek tiek priekyje yra lenkai.
Lietuva yra parengusi vėjo jėgainės parko statybos jūroje tyrimo planą ir paskelbtas rangovo, kuris atliktų jūros dugno tyrimus, konkursas.
Iki 2023 metų rugpjūčio Lietuva planuoja parengti vėjo jėgainių parko statybos jūroje poveikio aplinkai vertinimo studiją.
Lenkijoje šiomis dienomis paskelbta, kad planuojamame statyti jūros vėjo jėgainių parke „Baltic Power“ pradedami dugno geotechniniai tyrimai. Jau žinoma, kad jėgainių zonos dugno tyrimus atliks Didžiosios Britanijos įmonė „Gardline Limited“, o jungties su krantu trasos tyrimus vykdys pačios Lenkijos bendrovė „Mewo“.
Perspektyva: per artimiausią dešimtmetį Baltijos jūroje atsiras bent keli vėjo jėgainių parkai. (portalmorski.pl nuotr.)
Kabelio tąsos tyrimus numatoma atlikti per 4 mėnesius. Dar šiemet planuojama atlikti ir vėjo jėgainių parko dugno tyrimus. Juos pradėjo vykdyti net 12 specializuotų tyrimų padalinių darbuotojai, kurie iš skirtingų Lenkijos ir Europos uostų atvyko su 12 laivų.
2022 metais planuojama parengti ir suderinti vėjo jėgainių parko techninį projektą. „Baltic Power“ vėjo jėgainių parką Lenkija planuoja pradėti statyti jau 2023 metais.
Jėgainės kils greitai
Lenkijoje jau žinoma, kad „Baltic Power“ vėjo jėgainių parką statys Lenkijos naftos milžinė „PKN Orlen“ ir Kanados kompanija – „Northland Power“.
Numatyta, kad pastatytą „Baltic Power“ vėjo jėgainių parką jos valdys 35 metus. 51 proc. „Baltic Power“ akcijų priklausys „PKN Orlen“, 49 proc. „Northland Power“.
Klimato neutralumo projektams jos planuoja iki 2030 m. išleisti 47 mlrd. Lenkijos zlotų (apie 10 mlrd. eurų)
Lenkija savo 1,2 gigavato (GW) vėjo jėgainių parką statys 130 kvadratinių kilometrų plote. Šis parkas bus jūroje, už 22 kilometrų nuo kranto ties Leba. Nuo šio parko į krantą, taip pat tarp jėgainių bus nutiesta maždaug 30 kilometrų ilgio kabelių linija.
Užmojis: Lenkijos vėjo jėgainių Baltijos jūroje išdėstymo planas. (horizons.com nuotr.)
„PKN Orlen“ ir „Northland Power“ vėjo jėgainių parką ties Leba planuoja atidaryti 2026 metais.
Lietuva savo 700 megavatų (MW) vėjo jėgainių parką planuoja statyti jūroje netoli Latvijos sienos, už 24 kilometrų nuo kranto priešais Palangą ir Šventąją. Ji tik 2023 metais planuoja pasirinkti vėjo jėgainių parko investuotoją ir operatorių. Tačiau jau pasigirsta vertinimų, kad pasirinkimas gali užsitęsti iki 2024 ar net iki 2025 metų.
Lietuva yra įsipareigojusi vėjo jėgainių parką jūroje pastatyti iki 2030 metų.
Didelės ambicijos
Po „Baltic Power“ vėjo jėgainių parko statybos Lenkija planuoja statyti dar bent kelis parkus jūroje.
Jau parinktas „Baltic II“ ir „Baltic III“ vėjo jėgainių parkų, kurių bendra galia 720 MW, investuotojas – Lenkijos kompanija „Polenergia“ ir Norvegijos „Equinor“.
Šiemet birželio 30 d. Lenkijos vyriausybė sudarė sutartį su kompanijomis „EDP Renewables“ ir „Engie“ dėl 369,5 MW vėjo jėgainių parko „Ocean Wind“ statybos 90 kv. km plote už 23 km nuo kranto.
Be šių jau išdalytų vėjo jėgainių statybos galių Lenkija dar yra numačiusi pakviesti investuotojus statyti tris vėjo jėgainių parkus, kurių bendra galia 2,5 GW.
Statydama vėjo jėgainių parkus Lenkija laikosi nuostatos, kad juose turi būti kaip galima didesnis nacionalinis interesas. Nenuostabu, kad visuose jau išdalytuose investiciniuose projektuose bent vienas dalyvis yra Lenkijos kompanija.
Kas ir kada pradės statyti vėjo jėgainių parką Lietuvoje, sužinosime po 2–3 metų, kai bus paskelbtas ir įvyks investuotojo konkursas.
Taip pat tikėtina, kad anksčiau ar vėliau Lietuva pribręs ir kitam vėjo jėgainių projektui jūroje. Lietuva oficialiai yra skelbusi, kad pagal atliktas studijas ji Baltijos jūroje turi potencialą statyti iki 3,4 megavato vėjo jėgainių parkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą3
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais2
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...