Quantcast

Lenktynės dėl vėjo jėgainių jūroje

Baltijos jūroje vyksta savotiškos lenktynės – kas greičiau, Lietuva ar Lenkija, pasistatys pirmąjį vėjo jėgainių parką.

Lenkija pradeda tyrimus

Pagal tai, kas vyksta šiuo metu greičiausiai šiek tiek priekyje yra lenkai.

Lietuva yra parengusi vėjo jėgainės parko statybos jūroje tyrimo planą ir paskelbtas rangovo, kuris atliktų jūros dugno tyrimus, konkursas.

Iki 2023 metų rugpjūčio Lietuva planuoja parengti vėjo jėgainių parko statybos jūroje poveikio aplinkai vertinimo studiją.

Lenkijoje šiomis dienomis paskelbta, kad planuojamame statyti jūros vėjo jėgainių parke „Baltic Power“ pradedami dugno geotechniniai tyrimai. Jau žinoma, kad jėgainių zonos dugno tyrimus atliks Didžiosios Britanijos įmonė „Gardline Limited“, o jungties su krantu trasos tyrimus vykdys pačios Lenkijos bendrovė „Mewo“.

Perspektyva: per artimiausią dešimtmetį Baltijos jūroje atsiras bent keli vėjo jėgainių parkai. (portalmorski.pl nuotr.)

Kabelio tąsos tyrimus numatoma atlikti per 4 mėnesius. Dar šiemet planuojama atlikti ir vėjo jėgainių parko dugno tyrimus. Juos pradėjo vykdyti net 12 specializuotų tyrimų padalinių darbuotojai, kurie iš skirtingų Lenkijos ir Europos uostų atvyko su 12 laivų.

2022 metais planuojama parengti ir suderinti vėjo jėgainių parko techninį projektą. „Baltic Power“ vėjo jėgainių parką Lenkija planuoja pradėti statyti jau 2023 metais.

Jėgainės kils greitai

Lenkijoje jau žinoma, kad „Baltic Power“ vėjo jėgainių parką statys Lenkijos naftos milžinė „PKN Orlen“ ir Kanados kompanija – „Northland Power“.

Numatyta, kad pastatytą „Baltic Power“ vėjo jėgainių parką jos valdys 35 metus. 51 proc. „Baltic Power“ akcijų priklausys „PKN Orlen“, 49 proc. „Northland Power“.

Klimato neutralumo projektams jos planuoja iki 2030 m. išleisti 47 mlrd. Lenkijos zlotų (apie 10 mlrd. eurų)

Lenkija savo 1,2 gigavato (GW) vėjo jėgainių parką statys 130 kvadratinių kilometrų plote. Šis parkas bus jūroje, už 22 kilometrų nuo kranto ties Leba. Nuo šio parko į krantą, taip pat tarp jėgainių bus nutiesta maždaug 30 kilometrų ilgio kabelių linija.

Užmojis: Lenkijos vėjo jėgainių Baltijos jūroje išdėstymo planas. (horizons.com nuotr.)

„PKN Orlen“ ir „Northland Power“ vėjo jėgainių parką ties Leba planuoja atidaryti 2026 metais.

Lietuva savo 700 megavatų (MW) vėjo jėgainių parką planuoja statyti jūroje netoli Latvijos sienos, už 24 kilometrų nuo kranto priešais Palangą ir Šventąją. Ji tik 2023 metais planuoja pasirinkti vėjo jėgainių parko investuotoją ir operatorių. Tačiau jau pasigirsta vertinimų, kad pasirinkimas gali užsitęsti iki 2024 ar net iki 2025 metų.

Lietuva yra įsipareigojusi vėjo jėgainių parką jūroje pastatyti iki 2030 metų.

Didelės ambicijos

Po „Baltic Power“ vėjo jėgainių parko statybos Lenkija planuoja statyti dar bent kelis parkus jūroje.

Jau parinktas „Baltic II“ ir „Baltic III“ vėjo jėgainių parkų, kurių bendra galia 720 MW, investuotojas – Lenkijos kompanija „Polenergia“ ir Norvegijos „Equinor“.

Šiemet birželio 30 d. Lenkijos vyriausybė sudarė sutartį su kompanijomis „EDP Renewables“ ir „Engie“ dėl 369,5 MW vėjo jėgainių parko „Ocean Wind“ statybos 90 kv. km plote už 23 km nuo kranto.

Be šių jau išdalytų vėjo jėgainių statybos galių Lenkija dar yra numačiusi pakviesti investuotojus statyti tris vėjo jėgainių parkus, kurių bendra galia 2,5 GW.

Statydama vėjo jėgainių parkus Lenkija laikosi nuostatos, kad juose turi būti kaip galima didesnis nacionalinis interesas. Nenuostabu, kad visuose jau išdalytuose investiciniuose projektuose bent vienas dalyvis yra Lenkijos kompanija.

Kas ir kada pradės statyti vėjo jėgainių parką Lietuvoje, sužinosime po 2–3 metų, kai bus paskelbtas ir įvyks investuotojo konkursas.

Taip pat tikėtina, kad anksčiau ar vėliau Lietuva pribręs ir kitam vėjo jėgainių projektui jūroje. Lietuva oficialiai yra skelbusi, kad pagal atliktas studijas ji Baltijos jūroje turi potencialą statyti iki 3,4 megavato vėjo jėgainių parkus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

>To klpd

>To klpd portretas
Sulyginai pirštą su ...Kas buvo prieš 10 metų tai ne rodiklis. Normalioje valstybėje po 10 metų būtų matomi žymūs pokyčiai į gerą pusę. O ką mes dabar matom? Užkniso nuolatinės kalbos kaip bus gerai jeigu..Jeigu ūkį atiduosim verslui, jeigu bus deginimo jėgainės, jeigu bus elektromobiliai, jeigu dalyvausim kosmoso programose:D)..Tik užmirštama kad kol kas esame pagal pragyvenimo lygį kažkur ES sąrašo gale ir net nejudam.O apie tai kad VISI norėtų gyventi geriau/ne tik turtuoliai/, pragyventi pigiau, niekas iš valdžios net nemano pagalvot. Ir tenka daryti išvadas ne iš saldžių veidmainio verslo, valdžiukų ar pinigų skalbėjų kalbų, bet iš kartaus 30 metų vykstančių virsmų šalyje, rezultato

šiaip jau

šiaip jau  portretas
Marinetraffic portale matosi, kad būsimųjų vėjo jėgainių vietoje Lietuvos teritoriniuose vandenyse bent pastarąjį pusmetį nuolatos sukiojasi įvairūs mokslinių tyrimų laivai. Tame tarpe - iš Vokietijos ir Nyderlandų.

To klpd

To klpd portretas
Lietuvoje visi miškai iškirsti tik kažkaip Lietuvoje vėl apsigyveno meškos. Įkainiai net ir su dabartine infliacija yra mažesni nei prieš 10 metų. Tegul stato tas elektrines. Taip verkia kad Lietuva nieko pati nebegamina.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių